Lietuvoje svarstomi Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, susiję su vairuotojų elgesiu lenkiant dviratininkus ir jų važiavimu kelkraščiu. Šie pasiūlymai sulaukė šalies dviratininkų bendruomenę vienijančios organizacijos „Minam100“ kritikos. Viešoji įstaiga kreipėsi į valstybės vadovus ir Susisiekimo ministeriją, ragindama neatsisakyti dviratininkams svarbių saugumo garantijų.
Privalomas atstumas galėtų tapti tik rekomendacija
Susisiekimo ministerija siūlo šiuo metu galiojantį reikalavimą lenkiant dviratininką išlaikyti 1–1,5 metro šoninį atstumą pakeisti rekomendacija. „Minam100“ prezidentės Loretos Šlėguvienės vertinimu, tai nebūtų vien techninis taisyklių patikslinimas. Organizacija tokį sprendimą vertina kaip reikšmingą dviratininkų teisinės apsaugos susilpninimą.
Pasak jos, nustatytas saugus atstumas yra viena svarbiausių taisyklių, padedančių apsaugoti dviratininkų gyvybę. Automobiliai ir kitos motorinės transporto priemonės yra gerokai sunkesnės, didesnės bei greitesnės, o dviratininkas neturi kėbulo ar kitos fizinės apsaugos. Todėl net nedidelis kontaktas arba oro srautas, kurį sukelia pernelyg arti pravažiuojantis automobilis, gali išprovokuoti kritimą ir sunkius sužalojimus.
„Minam100“ taip pat atkreipia dėmesį į vairuotojo atsakomybės klausimą. Jei 1–1,5 metro atstumas taptų tik rekomendacija, jos nesilaikymas nebūtų laikomas KET pažeidimu. Tokiu atveju teisėsaugai būtų sudėtingiau įvertinti situacijas, kai automobilis prie dviratininko privažiuoja pavojingai arti.
Dviratininkai siūlo keisti lenkimo tvarką, o ne mažinti atstumą
Organizacijos kreipimesi pabrėžiama, kad privalomas saugus šoninis atstumas taikomas ne tik Lietuvoje. Tokia taisyklė galioja ir daugelyje kitų Europos valstybių, įskaitant Prancūziją, Ispaniją, Vokietiją, Portugaliją, Belgiją bei Čekiją.
Dviratininkai mano, kad siauruose keliuose kylančią problemą būtų galima spręsti ne atsisakant privalomo atstumo, o sudarant vairuotojams galimybę saugiai apvažiuoti dviratininką. Siūloma leisti kirsti ištisinę liniją, kai priešpriešinė eismo juosta yra laisva, gerai matoma ir manevras nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu vairuotojas galėtų išlaikyti maždaug pusantro metro atstumą.
Kyla klausimų ir dėl važiavimo kelkraščiu
„Minam100“ kritikuoja ir kitą planuojamą KET pakeitimą, susijusį su dviratininkų važiavimu kelkraščiu. Šiuo metu taisyklėse numatyta, kad tuo atveju, kai nėra dviračių infrastruktūros, dviratininkas turi rinktis tam tinkamą kelkraštį, padengtą asfaltu arba betonu.
Ministerijos rengiamoje naujoje redakcijoje konkreti nuoroda į kelkraščio dangą galėtų būti išbraukta. Taisyklėse liktų tik bendresnė sąvoka – „tinkamas kelkraštis“. Dviratininkų organizacija nuogąstauja, kad toks apibrėžimas gali būti taikomas ir žvyruotiems, žole apaugusiems ar kitaip plento dviračiams nepritaikytiems kelio pakraščiams.
Pasak L. Šlėguvienės, plento dviračiai nėra skirti važiuoti žvyru ar žole, ypač didesniu sportininkų išvystomu greičiu. Tokia kelkraščio danga kai kuriais atvejais gali būti pavojingesnė nei važiuojamoji dalis. Organizacijos teigimu, priverstinai nukreipus sportuojančius dviratininkus į netinkamą kelkraštį, saugumo problema nebūtų išspręsta, o atsirastų nauja rizika vaikams ir suaugusiesiems, užsiimantiems plento dviračių sportu.
„Minam100“ poziciją palaiko Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos dviračių sporto bei kitų sporto šakų federacijos ir dviračių renginio „Velomaratonas“ organizatoriai.
Diskusija
Palikti komentarą
Komentarai
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.