Lietuvoje griežtins taršių automobilių kontrolę keliuose

Lietuvoje planuojama griežtinti automobilių, kurių išmetamųjų dujų valymo įranga neveikia arba yra sąmoningai išderinta, kontrolę. Vyriausybė pritarė Nacionalinio oro taršos mažinimo plano iki 2030 m. pakeitimams, kuriuose numatytos didesnės baudos ir nuotolinė transporto priemonių taršos stebėsena.

Šiais pakeitimais siekiama mažinti į aplinkos orą išmetamų azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekį. Plane artimiausiems ketveriems metams numatytos 33 priemonės transporto, energetikos, žemės ūkio, pramonės ir namų ūkių sektoriams. Bus peržiūrėtos keturios jau taikomos priemonės, dar šešios – naujos.

Didesnės baudos ir nuotolinė taršos kontrolė

Planuojamais Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais būtų griežtinama atsakomybė už transporto priemonių eksploatavimą su neveikiančia išmetamųjų dujų valymo įranga arba įtaisais, sutrikdančiais jos veikimą. Už tokius pažeidimus numatoma didinti baudas.

Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Dačinskaitė teigė, kad griežtesnės atsakomybės poreikį rodo didėjantis nustatomų pažeidimų skaičius. Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, 2020–2024 m. komercinių transporto priemonių, eksploatuotų su neveikiančiomis ar sąmoningai išderintomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, atvejų skaičius išaugo nuo 72 iki 174.

„Augantis nustatomų pažeidimų skaičius leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu taikomos sankcijos neužtikrina veiksmingo ir atgrasančio poveikio, nes tikėtina, kad jų dydis gali būti mažesnis už pažeidėjo gautą ekonominę naudą“, – komentavo V. Dačinskaitė.

Anot jos, didesnės baudos padėtų veiksmingiau užkirsti kelią neteisėtam taršos kontrolės sistemų išjungimui, užtikrintų sąžiningesnę konkurenciją transporto sektoriuje ir prisidėtų prie oro kokybės gerinimo.

Taip pat planuojama įdiegti nuotolinę transporto priemonių taršos stebėseną. Aplinkos ministerijos užsakymu atliktoje galimybių studijoje įvertinta stacionarios ir mobilios matavimo įrangos įsigijimo galimybė. Ji keliuose fiksuotų pravažiuojančių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekius, todėl labiausiai teršiančius automobilius būtų galima nustatyti realiuoju laiku.

Surinkti duomenys būtų analizuojami ir naudojami valstybinės aplinkos apsaugos priežiūros tikslais. „Tokia sistema sudarytų galimybes identifikuoti pačias taršiausias transporto priemones ir apriboti jų dalyvavimą viešajame eisme, kol nebus pašalinti transporto priemonių trūkumai“, – nurodė V. Dačinskaitė.

Kada ši sistema realiai pradės veikti Lietuvos keliuose, kol kas neaišku. Galimybių studijoje jau įvertintos jos alternatyvos ir investicijų poreikis, tačiau tolesnė projekto eiga bei konkretūs diegimo terminai priklausys nuo reikalingo finansavimo.

Transportas išmeta didžiausią NOx dalį

Transportas išlieka didžiausiu azoto oksidų taršos šaltiniu Lietuvoje. 2024 m. visas transporto sektorius sudarė daugiau kaip 65 proc. šalyje išmesto NOx kiekio, o kelių transportui teko 47,7 proc.

Didžiausią kelių transporto dalį sudarė sunkvežimiai ir autobusai – jiems teko 25,8 proc. viso Lietuvoje išmesto NOx kiekio. Lengviesiems automobiliams teko 18,3 proc., lengviesiems krovininiams automobiliams – 3,3 proc., motociklams ir mopedams – 0,2 proc.

Kol naujos priemonės dar tik planuojamos, transporto priemonių taršą keliuose tikrina Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai. 2025 m. per tikslines ir kitas išvykas, skirtas transporto priemonių išmetamų teršalų kontrolei, patikrintos 399 transporto priemonės. Nustatytas vienas atvejis, kai išmetamų teršalų kiekis viršijo nustatytas ribas.

Pagal AAD veiklos planą 2026 m. taršos kontrolės reidai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vykdomi rugsėjo 1–spalio 31 d. Daugiausia dėmesio skiriama sunkiasvorėms transporto priemonėms – per šiuos reidus numatyta patikrinti ne mažiau kaip 200 tokių transporto priemonių. Galutiniai metų rezultatai paaiškės reidams pasibaigus.

AAD pareigūnai specialia matavimo įranga tikrina faktinį išmetamų teršalų kiekį ir vertina, ar jis neviršija teisės aktuose nustatytų ribų. Tačiau toks patikrinimas neleidžia nustatyti konkrečios padidėjusios taršos priežasties. Tam būtina išsamesnė techninė diagnostika, o programinės įrangos pakeitimams ar įrangos pašalinimui nustatyti gali prireikti specialios ekspertizės.

DPF filtrų ir „AdBlue“ sistemos patikra nėra paprasta

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transekta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas teigia, kad su taršos neutralizavimo sistema susiję trūkumai tradiciškai patenka į dešimt dažniausiai per privalomąją techninę apžiūrą nustatomų problemų. Tarp jų – pernelyg didelis dūmingumas ar išmetamųjų dujų kiekis, netvarkinga bei nesandari išmetimo sistema.

Anot R. Gabarto, techninės apžiūros kontrolieriams taip pat nėra naujiena pašalinti DPF filtrai, katalizatoriai ir kitos intervencijos į taršos neutralizavimo sistemas. Skirtingose amžiaus grupėse leistinas išmetamųjų dujų normas viršijančių benzininių ir dujinių automobilių dalis siekia nuo 1,3 proc. 3–5 metų automobilių grupėje ir 4 proc. 9–11 metų grupėje iki 17,3 proc. 19–22 metų grupėje.

Dyzelinių variklių dūmingumo matavimo rezultatai atitinkamose amžiaus grupėse sudarė 3,3 proc., 4,7 proc. ir 10,4 proc. į techninę apžiūrą atvykusių automobilių.

Vis dėlto kontrolierius negali ardyti automobilio agregatų, todėl taršos neutralizavimo įranga vertinama vizualiai. Jei intervencijos į katalizatoriaus korpusą ar DPF filtrą profesionaliai užmaskuotos, o išmatuoti parametrai neviršija nustatytų normų, pakeitimai gali nesukelti įtarimų.

„Tas pats yra su „AdBlue“ sistema, skirta azoto oksidų neutralizavimui. Kadangi kol kas šis išmetamųjų dujų parametras nėra tiesiogiai matuojamas, automobilio valdymo blokui arba kompiuteriui siunčiant klaidingus signalus „AdBlue“ sistemą įmanoma išjungti“, – pridėjo R. Gabartas.

Lietuvos teisės aktai draudžia montuoti ar naudoti sprendimus, kurie mažina, atjungia arba išderina gamintojo numatytos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos veikimą ar veiksmingumą. Neveikiantys katalizatoriai ir DPF filtrai turi būti keičiami.

Tačiau, R. Gabarto teigimu, reikalavimų bandoma išvengti. Internete galima rasti pasiūlymų prieš techninę apžiūrą laikinai išsinuomoti katalizatorių. Tokias manipuliacijas per įprastą techninę apžiūrą pavyksta nustatyti ne visada.

Oro taršai mažinti numatyta 166 mln. eurų

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimai apima ne tik transportą. Viena naujų priemonių – esamų vidutinių, nuo 1 iki 50 MW galios, kurą deginančių įrenginių keitimas arba modernizavimas.

Energetikos ir pramonės sektoriuose naudojamiems seniems įrenginiams pakeisti naujais, mažiau taršiais atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiais arba diegti kitas taršą mažinančias technologijas numatoma skirti finansavimą. Pramonės įmonėms taip pat būtų kompensuojama dalis gamybos technologijų modernizavimo ir kitų taršos mažinimo priemonių išlaidų.

Plane numatyta peržiūrėti ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifus. Be to, būtų stiprinamos valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos oro kokybės stebėsenos, vertinimo, valdymo bei visuomenės informavimo srityse, pasitelkiant ir ES LIFE programos finansavimą.

Prie tikslų įgyvendinimo turėtų prisidėti daugiau kaip 70 Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano priemonių, tarp jų – traukinių modernizavimas ir SGD terminalo į aplinką išmetamo CO2 kiekio mažinimas. Taip pat ketinama tęsti daugiabučių ir viešųjų pastatų modernizavimą, elektromobilių įsigijimo skatinimą, viešojo transporto ir dviračių naudojimo plėtrą, alternatyviųjų degalų infrastruktūros vystymą bei paramą biodujų jėgainėms.

Gyventojai ir toliau būtų skatinami senus kietojo kuro šildymo įrenginius keisti efektyvesniais arba rinktis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šildymo būdus.

Naujoms Nacionalinio oro taršos mažinimo plano priemonėms iki 2030 m. reikės 166 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES finansavimo programų lėšų. Už jų įgyvendinimą pagal kompetenciją atsakys Aplinkos, Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijos bei kitos institucijos.

Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad įgyvendinus pakeistą planą būtų pasiekti visi 2030 m. oro taršos mažinimo tikslai. Prognozuojama, kad 2020–2029 m. azoto oksidams nustatytą tikslą Lietuva pasieks 2026 m.

Plano pakeitimų imtasi Lietuvai vis dar neįgyvendinant dalies taršos mažinimo įsipareigojimų. Europos Komisija praėjusių metų rudenį paskelbė nusprendusi kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl neįvykdytų NOx ir NMLOJ išmetimo mažinimo reikalavimų.

Nuo 2020–2029 m. taikomo azoto oksidų mažinimo tikslo Lietuva atsilieka 3,4 proc., o nuo 2030 m. NOx ir NMLOJ tikslų – po 6,4 proc. Pakeistas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas per du mėnesius turės būti pateiktas Europos Komisijai.