Užsakomasis transportas plėsis 54 Lietuvos savivaldybėse

Europos Komisija patvirtino Lietuvos socialinį klimato planą, pagal kurį iki 2032 metų užsakomojo transporto paslaugoms 54 savivaldybėse numatyta skirti 58 mln. eurų. Priemonė skirta retai apgyvendintoms vietovėms ir žmonėms, kuriems įprastas viešasis transportas sunkiai prieinamas.

2026 m. birželio 5 d. patvirtintu planu siekiama mažinti transporto skurdą Lietuvos kaime, kur galimybę pasiekti gydymo įstaigą, darbovietę ar parduotuvę dažnai lemia ne atstumas kilometrais, o tai, ar apskritai yra kuo nuvykti. Žmogus gali gyventi vos už 15 kilometrų nuo rajono centro, tačiau jei autobusas važiuoja tik ryte ir grįžta prieš pietus, net įprastas vizitas pas gydytoją tampa sudėtinga kelione.

Socialinis klimato planas apima 2026–2032 metų laikotarpį, o bendra jo vertė siekia 883,81 mln. eurų. Iš Europos Sąjungos Socialinio klimato fondo Lietuvai skiriama 662,86 mln. eurų, likusią dalį sudarys nacionalinis finansavimas. Transporto sektoriaus priemonėms numatyta 440 mln. eurų.

Susisiekimo ministerijos 2026 m. rugsėjo 15 d. atnaujintais duomenimis, didžiąją dalį investicijų kvietimų planuojama pradėti 2027 metų pirmąjį arba antrąjį ketvirtį.

Transporto skurdas riboja galimybes dirbti ir gydytis

Europos Komisija transporto skurdą apibrėžia kaip padėtį, kai žmogui trūksta prieinamų, įperkamų arba jo poreikius atitinkančių susisiekimo galimybių. Su šia problema gali susidurti ir šeima, kuri formaliai nėra priskiriama prie skurdžiai gyvenančiųjų.

Kaimo gyventojas gali turėti darbą ir nuosavą būstą, tačiau neturėti vairuotojo pažymėjimo, automobilio arba tinkamu laiku kursuojančio viešojo transporto. Transporto skurdą lemia atstumas iki būtinųjų paslaugų, kelionės kaina ir pats susisiekimo prieinamumas. Net nemokamas autobusas nepadės, jei jis važiuoja žmogui netinkamu laiku arba stotelė yra pernelyg toli.

2022 metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkių Justinos Rancevos ir Rasos Ušpalytės-Vitkūnienės tyrime apie viešojo transporto paslaugų netolygumą Lietuvos savivaldybėse konstatuota, kad nuo pagrindinių maršrutų nutolusiose kaimo vietovėse susisiekimo galimybės yra ribotos. Dėl išsibarsčiusių gyventojų tradiciniai maršrutai vežėjams neretai ekonomiškai nepatrauklūs.

Taip susidaro uždaras ratas: mažėjant keleivių skaičiui, reisai retinami, o sumažėjus reisų skaičiui viešasis transportas likusiems gyventojams tampa dar mažiau naudingas.

Lietuvos socialiniame klimato plane nustatyta apie 226 tūkst. transporto naudotojų, kurie jau patiria transporto skurdą arba yra pažeidžiami dėl transporto išlaidų ir ribotų susisiekimo galimybių. Tai ne tik kaimo senjorai, bet ir mažas pajamas gaunantys darbuotojai, šeimos su vaikais, žmonės su negalia bei kiti gyventojai.

Komisijos vertinimu, iki 2032 metų įgyvendinus planą iš pažeidžiamos padėties turėtų pavykti išvesti daugiau kaip 74 tūkst. transporto naudotojų. Šis skaičius apima visą transporto priemonių ir paslaugų paketą, todėl jo negalima vertinti kaip prognozės, kad vien užsakomojo transporto paslaugomis kasmet naudosis 74 tūkst. žmonių.

Užsakomasis transportas bus pritaikytas prie poreikių

Tradicinis rajono autobusas važiuoja nustatytu maršrutu ir pagal nustatytą grafiką, nesvarbu, ar juo keliauja 20 keleivių, ar vienas. Užsakomojo transporto atveju kelionė organizuojama pagal realius keleivių poreikius, o maršrutas gali būti pritaikomas prie konkrečių užsakymų. Būtų galima sujungti kelių gyvenviečių gyventojų keliones į rajono centrą.

Plane ši priemonė vadinama ir „socialiniu taksi“, tačiau tai nėra įprasta komercinė taksi paslauga, kai automobilis bet kuriuo metu individualiai veža klientą jo pasirinkta kryptimi. Planuojama paslauga turėtų papildyti viešąjį transportą ir padėti pasiekti administracinius centrus, gydymo bei švietimo įstaigas, socialinių paslaugų vietas ir reguliaraus transporto stoteles.

Finansavimas būtų skiriamas ne tik automobiliams. Priemonė apima užsakymų sistemų kūrimą, mobiliąsias programėles, skambučių centrus, netaršių transporto priemonių ir įkrovimo infrastruktūros įsigijimą bei paslaugos eksploatavimo sąnaudas. Vien elektromobilio įsigijimas savaime nesukuria veikiančios pavėžėjimo sistemos – jai taip pat reikia vairuotojų, dispečerių, kelionių planavimo ir aiškaus finansavimo modelio.

Lietuvai tokio modelio nereikės kurti nuo nulio. Lazdijų rajono savivaldybė 2023 metais pradėjo projektą „Lazdijai veža“, pagal kurį gyventojai gali užsisakyti kelionę pagal poreikį. Savivaldybė įsigijo tris aštuonių vietų elektromobilius, įrengė dvi įkrovimo stoteles, sukūrė internetinę užsakymų sistemą, mobiliąją programėlę ir skambučių centrą.

2026 m. kovo 6 d., minint paslaugos trejų metų sukaktį, savivaldybė paskelbė, kad per šį laikotarpį paslauga pasinaudota 30 196 kartus. Buvo užregistruotos 14 808 kelionės ir sulaukta 15 840 skambučių. Šie rodikliai skiriasi nuo unikalių keleivių skaičiaus, nes tas pats žmogus galėjo keliauti daug kartų.

Savivaldybės duomenimis, dažniausios kelionių kryptys susijusios su Lazdijų miestu. Gyventojai vyksta į gydymo ir viešąsias įstaigas, Užimtumo tarnybą bei tvarkyti kitų kasdienių reikalų. Veisiejuose, Seirijuose ir aplinkinėse gyvenvietėse paslauga taip pat naudojama vietinėms kelionėms.

Lazdijų pavyzdys rodo, kad kaimo gyventojų transporto poreikis nėra atsitiktinis. Net ir nedidelėje savivaldybėje galima nustatyti pasikartojančias kryptis ir pagal jas organizuoti pavėžėjimą.

Paslaugos grafikas bus viena svarbiausių sąlygų

„Lazdijai veža“ paslauga neveikia visą parą. 2026 m. kovo mėnesio duomenimis, ji teikiama pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais – iki 15.45 val. Užsakymus galima pateikti telefonu, interneto svetainėje arba mobiliojoje programėlėje.

Toks grafikas gali tikti kelionei į seniūniją, parduotuvę ar iš anksto suplanuotam vizitui pas gydytoją, tačiau ne visiems gyventojams. Pamainomis dirbančiam žmogui, kuriam darbą reikia pradėti 6 val. ryto arba baigti po 22 val., tokia paslauga būtų gerokai mažiau naudinga. Panaši problema kyla ir savaitgaliais.

Todėl plečiant užsakomąjį transportą svarbu ne tik įsigyti transporto priemones ar atkartoti Lazdijų modelį. Paslaugų grafikai ir teritorinės ribos turėtų būti pritaikyti prie konkrečių savivaldybių poreikių. Vienur svarbiausias bus susisiekimas su rajono centru darbo dienomis, kitur gali reikėti ankstyvų kelionių į pramonės įmones, geležinkelio stotis ar gydymo įstaigas.

Nemokamo pavėžėjimo sąlygos dar neaiškios

Europos Komisijos Lietuvos plano apžvalgoje nurodyta, kad užsakomojo transporto paslaugos pažeidžiamiems transporto naudotojams bus nemokamos. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas iš 54 savivaldybių gyventojų galės nemokamai užsisakyti automobilį bet kuriai kelionei.

Socialinis klimato fondas orientuotas į mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančius žmones, kurių judumo galimybes riboja transporto prieinamumas, kaina arba priklausomybė nuo nuosavo automobilio. Konkretiems paslaugų gavėjams gali būti taikomi papildomi reikalavimai, susiję su gyvenamąja vieta, pajamomis, socialine padėtimi ir kelionės pobūdžiu.

2026 metų rugsėjo duomenimis, visą šalį apimančios užsakomojo transporto paslaugos finansavimo ir naudojimosi sąlygos dar nėra galutinai paskelbtos. Todėl kol kas negalima nurodyti konkretaus pajamų dydžio, nuo kurio žmogus automatiškai įgytų teisę į nemokamą pavėžėjimą, ar žadėti neribotą kelionių skaičių.

Numatyta ir „Judumo piniginė“

Kartu su užsakomojo transporto plėtra numatyta „Judumo piniginė“. Susisiekimo ministerijos investicijų paskirstyme jai skirta 62,014 mln. eurų ir numatyta 320 tūkst. piniginės papildymų. Šis skaičius reiškia planuojamą papildymų apimtį, todėl jo negalima automatiškai prilyginti 320 tūkst. skirtingų paramos gavėjų.

Europos Komisijos apžvalgoje nurodyta, kad absoliutų skurdą patiriantys pažeidžiami transporto naudotojai galėtų gauti beveik 200 eurų per metus būtinoms kelionėms. Parama būtų integruota į būsimą nacionalinę kelionių planavimo ir bilietų sistemą.

„Judumo piniginė“ padėtų sumokėti už kelionę, o užsakomasis transportas turėtų sudaryti susisiekimo galimybę ten, kur jos apskritai trūksta. Tai skirtingos priemonės, sprendžiančios skirtingas problemas.

2026 m. birželio 18 d. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, sudarančius teisinį pagrindą nacionalinei kelionių planavimo ir jungtinio bilieto sistemai. Susisiekimo ministerija planuoja, kad ji pradės veikti 2028 metais. Sistemai sukurti numatyta 9 mln. eurų Socialinio klimato fondo lėšų.

Pagal planuojamą modelį vienoje vietoje būtų galima suplanuoti kelionę skirtingomis transporto rūšimis ir už ją atsiskaityti. Pavyzdžiui, iš kaimo užsakytas automobilis nuvežtų iki rajono autobusų stoties, iš ten keleivis reguliariu autobusu ar traukiniu pasiektų didmiestį, o likusią kelionės dalį įveiktų miesto viešuoju transportu.

Užsakomasis transportas tokioje sistemoje galėtų spręsti pirmojo ir paskutinio kilometro problemą. Lietuvoje tai dažnai reiškia ne vieną kilometrą, nes nuo vienkiemio iki artimiausios tinkamos stotelės gali būti ir keliolika kilometrų. Tačiau jungtinis bilietas bus naudingas tik tuo atveju, jei skirtingų transporto rūšių tvarkaraščiai ir paslaugos bus realiai suderinti.

Užsakomasis transportas nepakeis pacientų pavėžėjimo

Lietuvoje jau veikia atskira valstybės finansuojama pacientų pavėžėjimo į gydymo įstaigas sistema. Ji pradėta teikti 2024 m. liepą, o 2026 m. kovą Vyriausybė patikslino jos gavimo kriterijus. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, 2026 metų valstybės biudžete šiai paslaugai numatyta daugiau kaip 9 mln. eurų.

Pacientų pavėžėjimo sistema skirta žmonėms, kuriems dėl sveikatos būklės ar socialinių aplinkybių transportas yra būtina sąlyga gauti medicinos pagalbą. Tarp prioritetinių gavėjų yra tam tikrų funkcinio savarankiškumo sutrikimų turintys pacientai, onkologiniai ligoniai, gulint vežami žmonės ir kitos teisės aktuose nustatytos grupės.

Planuojamas užsakomasis transportas būtų platesnės paskirties. Juo siekiama gerinti galimybes pasiekti ne tik gydymo įstaigas, bet ir administracinius centrus, darbą, mokymosi bei socialinių paslaugų vietas. Abi sistemos galėtų viena kitą papildyti, tačiau jų finansavimo ir naudojimosi sąlygų nereikėtų painioti. Ta pati kelionė taip pat neturėtų būti apmokama du kartus iš skirtingų viešojo finansavimo šaltinių.