Kodėl Vilniuje nėra šviesoforų laikmačių? JUDU paaiškino

Vilniuje prie šviesoforų vairuotojams nerodoma, kiek laiko liko iki žalio ar raudono signalo pasikeitimo, nes sostinės sankryžos valdomos adaptyviai. JUDU teigimu, tokie laikmačiai ne visada pateiktų tikslią informaciją ir galėtų klaidinti vairuotojus.

Šviesoforų laikmačiai, rodantys, kiek sekundžių liko iki signalo pasikeitimo, naudojami kai kuriuose Europos ir pasaulio miestuose. Jie leidžia vairuotojams iš anksto pasiruošti pajudėti arba pradėti lėtinti greitį.

Tokios priemonės poveikis eismui buvo tirtas Lenkijoje. Pirmieji laikmačiai sankryžose Opolėje įrengti 2007–2008 metais, vėliau jie atsirado Vroclave, Poznanėje, Ščecine, Zielona Guroje ir Torunėje.

Silezijos technologijos universiteto mokslininkai stebėjo sankryžas Zabrzėje, Opolėje ir Vroclave, pakaitomis įjungdami ir išjungdami laikmačius. Visuose trijuose miestuose, įjungus laikmačius, sumažėjo automobilių, kirtusių „Stop“ liniją jau degant raudonam signalui, skaičius.

Zabrzėje tokių atvejų sumažėjo nuo 320 iki 255, Opolėje – nuo 198 iki 147, o Vroclave – nuo 672 iki 306. Bendras pažeidimų skaičius Zabrzėje sumažėjo 22,65 proc., Opolėje – 32,03 proc., o Vroclave – 29,78 proc.

Teigiamas poveikis fiksuotas ir Bankoke. Per 48 valandas vienoje sankryžoje laikmačiai pusę laiko veikė, o kitą pusę buvo išjungti. Nustatyta, kad pirmųjų automobilių pajudėjimo delsa prasidėjus žaliam signalui sumažėjo 1–1,92 sekundės per ciklą, arba 17–32 proc.

Tyrėjų skaičiavimu, toks skirtumas vienos tiesiai važiuojančio transporto eismo juostos pralaidumą galėjo padidinti maždaug 8–24 automobiliais per valandą.

Vilniuje signalų trukmė gali keistis

JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas nurodo, kad Vilniuje yra 320 šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir pėsčiųjų perėjų. Visi sostinės šviesoforų postai valdomi adaptyviai.

Tai reiškia, kad žalio ir raudono signalų trukmė nėra iš anksto nustatyta ir nekintama. Transporto jutikliai realiuoju laiku stebi eismo srautus, o sistema pagal surinktus duomenis sprendžia, kiek laiko konkrečiai krypčiai skirti žalią signalą.

„Pavyzdžiui, jeigu tarp automobilių susidaro didesnis atstumas, nei numatyta valdiklyje, žalias šviesoforo signalas išjungiamas anksčiau, o jis uždegamas kitos krypties eismo dalyviams“, – aiškina E. Morkūnas.

Dėl to signalų fazės trukmė gali pasikeisti jau jai prasidėjus. Tokiu atveju laikmatis ne visada tiksliai parodytų, kiek sekundžių liko iki žalio ar raudono signalo pabaigos.

„Adaptyviai valdomose sankryžose neįmanoma patikimai iš anksto parodyti, kiek sekundžių liko iki raudono ar žalio signalo pabaigos. Tokie duomenys ne padėtų, o tik klaidintų vairuotojus“, – teigia JUDU atstovas.

Jo teigimu, problemos neišspręstų ir laikmatis, rodantis tik likusį raudono signalo laiką, nes adaptyvioje sistemoje gali kisti ir šios fazės trukmė. Todėl šviesoforų valdymo įrangos gamintojai tokio atgalinio skaičiavimo principo nenaudoja.

JUDU taip pat atkreipia dėmesį į galimą laikmačių poveikį vairuotojų elgsenai. Žalio signalo atskaita gali skatinti paskutinėmis sekundėmis skubėti kirsti sankryžą, o raudono signalo laikmatis – pradėti važiuoti dar neužsidegus žaliai šviesai.

„Todėl papildoma informacija apie likusį laiką savaime nereiškia didesnio eismo saugumo“, – pabrėžia E. Morkūnas.

Laikmačių įrengimas Vilniuje taip pat neapsiribotų papildomų švieslenčių sumontavimu. Norint juos naudoti pagal iš anksto nustatytą signalo trukmę, tektų atsisakyti adaptyvaus eismo reguliavimo arba keisti dabartinį jo veikimo principą. Tai galėtų tiesiogiai paveikti sankryžų pralaidumą.

Vilnius šiuo metu renkasi kitą kryptį. JUDU duomenimis, iki 2030 metų planuojama atnaujinti apie 200 miesto šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir pėsčiųjų perėjų. Atnaujinant sistemą siekiama efektyviau valdyti transporto srautus, patikimiau suteikti prioritetą viešajam transportui, didinti eismo saugumą ir gerinti sąlygas pėstiesiems.

JUDU komentare nebuvo atsakyta, ar vairuotojams skirti šviesoforų laikmačiai Vilniuje anksčiau buvo išbandyti arba oficialiai svarstyti.

Laikmačiai Lietuvoje nėra draudžiami

Susisiekimo ministerija portalui tv3.lt nurodė, kad šviesoforų laikmačiai Lietuvoje nėra draudžiami. Galiojančios Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės leidžia įrengti švieslentes arba laikmačius, rodančius konkretaus signalo veikimo laiką.

Sprendimą, ar tokia priemonė reikalinga konkrečioje sankryžoje, priima kelio savininkas arba valdytojas. Miestuose tai dažniausiai būna savivaldybė, todėl praktinis laikmačių diegimas paliktas savivaldybių kompetencijai.

Ministerija tiesiogiai neatsakė, kodėl Lietuvoje laikmačiai naudojami itin ribotai. Ji taip pat nepateikė duomenų, ar valstybės mastu buvo vertinta galimybė juos plačiau naudoti fiksuoto ciklo sankryžose, ir tyrimų, kurie parodytų, kad tokie laikmačiai Lietuvos sąlygomis nepasiteisintų arba sukeltų papildomų saugumo problemų.

Ministerija atkreipė dėmesį į nuo lapkričio 1-osios visoje šalyje suvienodinamą žalio mirksinčio šviesoforo signalo naudojimą. Prieš įsijungiant geltonam signalui žalia šviesa turės mirksėti paskutines 2–4 sekundes, o adaptyviai valdomose sankryžose šis laikas galės būti sutrumpintas iki dviejų sekundžių.

„Taip vairuotojams bus suteiktas aiškus išankstinis perspėjimas apie artėjantį šviesoforo signalo pasikeitimą ir panaikinta eismo dalyviams nepasitenkinimą kėlusi skirtinga praktika, kai vienose sankryžose žalias signalas mirksėdavo, kitose – ne“, – nurodė Susisiekimo ministerija.

Į klausimą, kodėl vairuotojams informuoti pasirinktas mirksintis žalias signalas, o ne laikmatis, taip pat ar buvo lygintas šių priemonių poveikis eismo saugumui ir pralaidumui, ministerija neatsakė.

Ekspertas siūlo pradėti nuo bandymo

Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Kelių katedros docentas dr. Vytautas Grigonis sutinka, kad adaptyviai valdomose sankryžose laikmačius pritaikyti sudėtinga. Vis dėlto, jo vertinimu, vien dėl šios priežasties priemonės nereikėtų visiškai atmesti.

Pasak eksperto, tarptautinių tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai. Vienose sankryžose laikmačiai padeda vairuotojams anksčiau nuspręsti, ar stabdyti, ar tęsti važiavimą, tačiau kitur paskutinės žalio signalo sekundės gali skatinti didinti greitį ir bandyti suspėti kirsti sankryžą.

„Šviesoforo laikmatis keičia vairuotojų elgesį, tačiau jo poveikis eismo saugumui nėra vienareikšmis. Tarptautiniai tyrimai rodo tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, todėl universalios išvados, kad laikmačiai didina arba mažina saugumą, šiandien nėra“, – sako V. Grigonis.

Žalio ir raudono signalų laikmačiai vairuotojų elgseną gali veikti skirtingai. Žalio signalo atskaita parodo, kiek laiko dar galima važiuoti, tačiau kartu gali skatinti skubėti. Raudono signalo laikmatis gali sutrumpinti reakcijos laiką užsidegus žaliai šviesai ir sumažinti delsą pajudant, tačiau kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad vairuotojai pradeda judėti dar neužsidegus žaliam signalui.

Atgalinio skaičiavimo laikmačiai Lietuvoje naudojami pėstiesiems. V. Grigonis kaip pavyzdžius nurodo Vilniuje esančią Justiniškių ir Virbeliškių gatvių sankryžą, Kaune esančią Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos sankryžą bei Klaipėdoje esančią Taikos prospekto ir Alksnynės gatvės sankryžą.

Vairuotojams skirtų laikmačių poveikis Lietuvos sąlygomis išsamiai netirtas. Todėl ekspertas siūlo ne iš karto plačiai diegti tokią sistemą, o pirmiausia ją išbandyti keliose fiksuoto ciklo sankryžose.

„Kadangi Lietuvoje nėra išsamių tyrimų apie jų veikimą realiomis gatvių sąlygomis, logiškiausias žingsnis būtų platus pilotinis projektas. Tai leistų įvertinti laikmačių poveikį vietinėmis sąlygomis prieš svarstant platesnį jų diegimą“, – teigia V. Grigonis.

Tokio bandymo metu, jo nuomone, reikėtų vertinti vairuotojų greitį prieš sankryžą, stabdymo intensyvumą, važiavimą degant geltonam ir raudonam signalui, konfliktines situacijas, susidarančias eiles ir sankryžos pralaidumą. Eismo įvykių statistikai patikimai įvertinti reikėtų ilgesnio, bent kelerius metus trunkančio stebėjimo.