P. Drižas: kvotos Lietuvoje padvigubintų vilkikų parką

Tarptautinės logistikos ir transporto aljanso vadovas Povilas Drižas teigia, kad padidinus darbuotojų kvotas Lietuvos kapitalo įmonių valdomas vilkikų parkas per 4–5 metus galėtų išaugti nuo 60 tūkst. iki 120–130 tūkst. vilkikų. Jo teigimu, tokiu atveju „po Lietuvos vėliava“ galėtų dirbti 130–140 tūkst. vairuotojų.

Laidoje „Karas ir taika“ P. Drižas sakė, kad transporto sektoriuje šiuo metu dirba apie 80 tūkst. darbuotojų, o iš 160 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, turinčių leidimus gyventi darbo pagrindu, maždaug pusė dirba būtent šiame sektoriuje.

Išnaudojus šių metų kvotą, transporto įmonės iki metų pabaigos dar galėtų įdarbinti nuo 3 iki 5 tūkst. vairuotojų. Tikslaus darbuotojų poreikio, pasak aljanso vadovo, nustatyti neįmanoma, nes Europos Sąjungos rinka ir toliau auga.

Jis pateikė pavyzdį: klientui prireikus papildomų 10 ar 20 vilkikų krovinių srautams aptarnauti, įmonei gali reikėti dar apie 30 vairuotojų. P. Drižas taip pat pabrėžė, kad jo minimas 60 tūkst. vilkikų parkas priklauso Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje veikiančioms Lietuvos kapitalo įmonėms, o ne apima vien Lietuvoje registruotas transporto priemones.

Pasak jo, dauguma į Lietuvą atvykstančių vairuotojų čia faktiškai negyvena. Apie 95–96 proc. jų po maždaug dviejų savaičių mokymų išvyksta dirbti į Europos Sąjungos šalis, o dalis darbuojasi Kinijos ir ES prekybos koridoriuje.

P. Drižas teigė, kad vairuotojai paprastai dirba maždaug dviejų mėnesių komandiruotėse, vėliau grįžta į Lietuvą atsiimti darbo užmokesčio ir pasiimti daiktų, o uždirbtus pinigus išleidžia savo kilmės šalyse. Tarp jų jis minėjo Centrinės Azijos valstybes, Baltarusiją ir Ukrainą. Jo vertinimu, dauguma šių darbuotojų nesinaudoja Lietuvos sveikatos sistema, nes gydosi savo šalyse.

Aljanso vadovas taip pat sakė, kad transporto sektoriuje neturėtų būti nelegalaus įdarbinimo atvejų, nes įmones tikrina daugiau kaip 20 institucijų. Jis ragino atskirti darbo pagrindu atvykstančius vilkikų vairuotojus nuo žmonių, į Lietuvą atvykstančių kitais tikslais, pavyzdžiui, studijuoti.

Jo teigimu, leidimai gyventi išduodami pagal Europos Sąjungos reglamentavimą, o dauguma vairuotojų į Lietuvą atvyksta tik dirbti ir neplanuoja atsivežti šeimų. P. Drižas mano, kad darbo pagrindu atvykstantiems asmenims galimybės atsivežti šeimą turėtų būti ribotos, išskyrus atvejus, kai žmogus siekia nuolat gyventi Lietuvoje, išmoksta kalbą ir istoriją.

Transporto sektoriaus darbuotojų trūkumą, pasak P. Drižo, sustiprino 2021 m. įvestas kvotų režimas, po COVID-19 pandemijos iš rinkos pasitraukę vyresnio amžiaus darbuotojai ir mažėjantis jaunimo susidomėjimas vairuotojo profesija. Europoje šiuo metu trūksta apie 500 tūkst. vairuotojų, o darbą apsunkina ilgas laikas toli nuo namų ir galimybė šeimą matyti tik kas du mėnesius.

2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje, per dvi dienas iš Lietuvos išvyko apie 12 tūkst. ukrainiečių vairuotojų. Dėl prastėjančios demografinės padėties ir darbuotojų trūkumo šalies viduje transporto įmonės esą buvo priverstos ieškoti žmonių trečiosiose šalyse.

P. Drižo vertinimu, Lietuva turi rinktis tarp didesnių paslaugų kainų ir didesnio darbo migrantų skaičiaus. Jis siūlo atvykstančius žmones diferencijuoti pagal jų atvykimo tikslą: siekiantiems gyventi ir integruotis taikyti kalbos, kultūros bei kitus integracijos reikalavimus, o mobiliems transporto sektoriaus darbuotojams numatyti lengvesnį režimą, nesiejamą su integracijos tikslu.

Trečiąją grupę, pasak jo, sudarytų leidimo sąlygų nesilaikantys arba jokios veiklos nevykdantys žmonės. Tokiems asmenims leidimai gyventi turėtų būti panaikinami, o jie išsiunčiami iš šalies. Verslas, P. Drižo teigimu, būtų pasirengęs prisiimti kontrolės funkcijas ir fiksuoti darbuotojų judėjimą.

Jis taip pat sakė, kad Lietuvai geografiškai palankiausia būtų įdarbinti darbuotojus iš artimiausių šalių. Istoriškai transporto sektoriuje dirbo daugiau kaip 40 tūkst. baltarusių ir daugiau kaip 30 tūkst. ukrainiečių. Dėl saugumo klausimų aljansas bendradarbiauja su Valstybės saugumo departamentu ir siūlo teisinio reguliavimo modelį, panašų į taikomą Lenkijoje ir Latvijoje.

Darbuotojų iš Centrinės Azijos, Filipinų, Lotynų Amerikos ar Afrikos, pasak P. Drižo, Lietuva ėmė ieškoti ne savo noru. Jo vertinimu, dalis šių darbuotojų gyvena pernelyg toli arba negali tinkamai atliepti transporto sektoriaus poreikių. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad metinė darbuotojų kaita transporto sektoriuje siekia iki 28 proc., nes jie renkasi darbo vietą pagal atlyginimą ir dėl vos 2 eurais didesnio uždarbio gali išvykti į Lenkiją.

Visą pokalbį su P. Drižu galima peržiūrėti laidos „Karas ir taika“ įraše.