Keturi koncepciniai automobiliai padangų bandymams

Dauguma koncepcinių automobilių kuriami siekiant pristatyti naują dizaino kryptį ar pažangią technologiją. Šie keturi buvo kitokie. Jie sukurti specialiai naujoms padangoms išbandyti ir reklamuoti, o kiekvienas pasakoja savitą inžinerijos, rėmimo ir ekstremalių bandymų istoriją.

Carrollas Shelby iš pradžių garsiai numojo ranka į „Mustangą“ ir pavadino jį „sekretorės automobiliu“, tačiau pelningas sandoris su „Ford“ įtikino jį kurti didelio našumo versijas. 1965 m. pasirodžius GT350, o 1967 m. prie jo prisijungus GT500, Shelby pasinaudojo savo, kaip „Goodyear“ Vakarų pakrantės platintojo, pozicija reklamuodamas naują ekonomiškų „Thunderbolt“ padangų liniją. Taip gimė vienetinis „Super Snake“. Baltai nudažytas ir Le Mano stiliaus mėlynomis juostomis papuoštas automobilis po variklio dangčiu turėjo lenktynėms parengtą 7,0 l V8 variklį, iš esmės tokį patį, koks buvo naudojamas „Ford GT40 Mk II“. Nurodoma, kad jo galia siekė nuo 500 iki 600 AG, o „Shelby Super Snake“ buvo skirtas naujų padangų galimybėms ir patvarumui demonstruoti. Buvo planuota ribota serija, tačiau „Super Snake“ taip ir liko unikaliu automobiliu.

Specialiai padangoms sukurti automobiliai

Prancūzijos padangų bendrovė „Michelin“ 1972 m. važiuojančios bandymų laboratorijos idėją pakėlė į naują lygį. Tuo metu „Michelin“ valdė dalį „Citroën“ akcijų ir užsakė dešimties ratų gigantą, sukurtą „Citroën DS“ universalo pagrindu. Jis turėjo leisti dideliu greičiu ir esant didelėms apkrovoms bandyti autobusų bei sunkvežimių padangas. PLR pavadintas automobilis, kurio vardas kilęs iš prancūziško posakio „Poids-Lourd Rapide“, buvo 2,45 m pločio ir 7,2 m ilgio, o jame sumontuoti du 5,7 l „Chevrolet“ V8 varikliai. Vienas jų varė transporto priemonę, o kitas suko važiuoklės centre įrengtą specialų bandymų rato mechanizmą. Šį centrinį ratą buvo galima nuleisti ant kelio važiuojant dideliu greičiu, o reguliuojamas ratų išvirtimas ir kintamos apkrovos sistema keitė padangą veikiančias jėgas. Dešimtys jutiklių fiksavo išsamius duomenis. Pravardę „šimtakojis“ gavęs PLR iki devintojo dešimtmečio pradžios išbandė daugybę padangų kartų, o šiandien saugomas „Michelin“ muziejuje Prancūzijoje.

Dešimtajame dešimtmetyje Vokietijos tiuningo specialistai padangų kūrimui suteikė kitokį atspalvį. Netoli Štutgarto įsikūrusi „Gemballa“, garsėjanti radikaliomis „Porsche“ modifikacijomis, 1996 m. gavo Vokietijos padangų gamintojos „Fulda“ užsakymą pristatyti naują didelio našumo „Extremo“ padangų liniją. „Gemballa“ pasirinko 993 kartos „Porsche 911“ ir jį iš esmės pakeitė: sumontavo platų kėbulą, atnaujino priekinę dalį ir įrengė nuimamą stogą, leidusį rodsterį paversti išskirtiniu kupė. Oru aušinamas opozicinis šešių cilindrų variklis gavo dvi turbinas ir buvo sureguliuotas išvystyti maždaug 500 AG. Projektas sulaukė tokio dėmesio, kad turtingas kolekcininkas iš Artimųjų Rytų užsakė antrą egzempliorių, kurio galia siekė apie 600 AG.

2004 m. „Fulda“ sugrįžo su dar vienu dėmesį patraukusiu užsakymu – šįkart „Maybach“ turėjo sukurti vienetinį automobilį naujoms „Karat Exelero“ padangoms pristatyti. „Maybach Exelero“ suprojektavo Fredericas Burckhardtas, o Italijos kėbulų gamintoja „Stola“ jį pagamino naudodama „Maybach 57“ mechaninę bazę. Kėbulas primena ilgą, prabangų „gran turismo“ automobilį, o jo širdis – 6,0 l V12 variklis su dviem turbinomis, išvystantis apie 700 AG. Vokietijos lenktynininkas Klausas Ludwigas su „Exelero“, apautu didelio našumo „Fulda“ padangomis, važiavo Nardo greičio ovale, kuriame šis derinys pasiekė oficialiai patvirtintą 351 km/h didžiausią greitį.

Šie keturi vienetiniai automobiliai pabrėžia paprastą faktą: tam tikrais laikotarpiais padangų gamintojai ir tiuningo specialistai kūrė įspūdingas specialios paskirties transporto priemones, kad galėtų išbandyti padangas iki ribos ir įrodyti jų eksploatacines savybes kelyje bei lenktynių trasoje.