Tyrimas Lietuvoje: sutuoktiniai dažniau renkasi KASKO

Lietuvoje susituokę vairuotojai dažniau nei nesusituokę ar su partneriu gyvenantys žmonės yra pasirengę po eismo įvykio automobilio remontą finansuoti KASKO draudimu arba tam skirti daugiau nei 1 000 eurų. Tai parodė „Edrauda.lt“ užsakymu atlikta šalies vairuotojų apklausa.

57,0 proc. susituokusių vairuotojų nurodė, kad remonto išlaidas pirmiausia dengtų KASKO draudimu arba galėtų tam skirti daugiau nei 1 000 eurų. Tarp nesusituokusių vairuotojų tokių buvo 41,6 proc., o tarp gyvenančių kartu su partneriu – 42,9 proc.

Skirtumas yra statistiškai reikšmingas ir išlieka įvertinus vairuotojų amžių, pajamas bei lytį. Vis dėlto apklausa neįrodo, kad didesnį pasirengimą netikėtoms automobilio išlaidoms lemia būtent santuoka.

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas tebėra gana žemas. Lietuvos bankų asociacijos 2025 metų tyrimo duomenimis, šalies finansinio raštingumo indekso vidurkis siekia 46 balus, o netekę pagrindinio pajamų šaltinio šešis ar daugiau mėnesių pragyvenimo išlaidas galėtų padengti tik 34 proc. gyventojų.

Skirtumą tarp susituokusių ir kitų vairuotojų labiausiai lemia draudimo pasirinkimas. Daugiau nei 1 000 eurų automobilio remontui galėtų skirti 32,5 proc. susituokusių ir 26,5 proc. kitų vairuotojų, tačiau KASKO draudimu išlaidas pirmiausia dengtų atitinkamai 40,4 ir 22,4 proc. vairuotojų.

„Šis rezultatas įdomus tuo, kad skirtumas nėra vien pajamų klausimas. Galima spėti, kad kartu valdomas šeimos biudžetas ir bendra finansinė atsakomybė skatina iš anksto pagalvoti ir susitarti, kas bus, jei prireiks netikėtos pinigų sumos“, – sako „Edrauda.lt“ atstovė Rima Kazlauskaitė-Alkinė.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė, Strateginės rinkodaros programos vadovė dr. Lineta Ramonienė teigia, kad šį skirtumą galima vertinti per porų požiūrį į pinigus ir finansinių sprendimų pasekmes.

Kai biudžetas bendras, netikėta automobilio remonto sąskaita tampa abiejų partnerių rūpesčiu. Ji gali sumažinti būstui kaupiamas santaupas, atidėti atostogas ar apriboti kitas šeimos išlaidas. Tokiu atveju dėmesys nuo „mano automobilio“ gali persikelti prie „mūsų planų“, todėl pora gali būti labiau linkusi juos apsaugoti iš anksto.

Bendras biudžetas taip pat gali paskatinti aiškiau įvardyti finansinius prioritetus. Kai pinigai bendri, sprendimą išleisti ar sutaupyti tam tikrą sumą dažniau tenka paaiškinti partneriui. Vartotojų elgsenos tyrimai rodo, kad mokėdami iš bendros sąskaitos žmonės dažniau renkasi praktiškus pirkinius, nes jaučia didesnį poreikį pagrįsti jų naudą.

Draudimo naudą galima susieti su konkrečiu bendru tikslu: eismo įvykio atveju visos remonto sumos nereikėtų imti iš santaupų, skirtų kitoms reikmėms. Porų finansų tyrimai bendras sąskaitas taip pat sieja su geriau suderintais finansiniais tikslais ir didesniu finansiniu skaidrumu.

Dvejų metų eksperimentas su susižadėjusiomis ir neseniai susituokusiomis poromis parodė, kad finansų sujungimas gali padidinti partnerių pasitenkinimą tuo, kaip jie tvarko ir aptaria pinigus. Tai leidžia manyti, kad bendras biudžetas gali padėti susitarti ir dėl pasirengimo netikėtoms išlaidoms, tačiau šiuose tyrimuose nebuvo tiesiogiai tiriama, ar finansų sujungimas skatina rinktis KASKO draudimą.

Dar vienas galimas veiksnys – automobilio reikšmė šeimos kasdienybei. Jei juo vykstama į darbą, vežami vaikai ar rūpinamasi artimaisiais, avarijos pasekmės gali neapsiriboti vien automobilio remontu. Gali sutrikti kelių žmonių dienotvarkė ir atsirasti papildomų transporto išlaidų, todėl priklausomybė nuo vieno automobilio gali sustiprinti motyvaciją pasirūpinti finansine apsauga.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad kartu gyvenančios, tačiau nesusituokusios poros pinigus dažniau laiko atskirai nei susituokusios. 2020–2021 metų JAV duomenimis, visus pinigus sujungia 66 proc. susituokusių ir 23 proc. kartu gyvenančių porų. Panašias tendencijas fiksuoja ir Europos šalyse atlikti tyrimai.

Vis dėlto dr. Lineta Ramonienė pabrėžia, kad būtų pernelyg paprasta šiuos rezultatus aiškinti vien santuoka arba manyti, jog susituokę žmonės savaime atsakingiau elgiasi su pinigais. Skirtumui įtakos gali turėti automobilio vertė, jo įsigijimo būdas, vaikų turėjimas, sukauptas turtas ir santykių trukmė.

Pasak docentės, bendro biudžeto paaiškinimą reikėtų vertinti kaip tyrimais pagrįstą hipotezę, o ne kaip nustatytą šios apklausos rezultatų priežastį. Net ir įvertinus amžių bei pajamas, svarbūs gali išlikti ir kiti veiksniai.

Praktinė tyrimo išvada aktuali bet kokios šeiminės padėties žmonėms: verta iš anksto nuspręsti, iš kokių lėšų būtų dengiamos netikėtos išlaidos ir kokiems kitiems planams tai turėtų įtakos. Poroms naudinga aptarti ne tik kasdienes sąskaitas, bet ir kelių tūkstančių eurų remonto išlaidų scenarijų. Tai įmanoma ir turint atskiras banko sąskaitas, jei finansinė rizika yra aptariama, o pasirengimas jai atitinka realias galimybes.

Apklausą rugsėjį atliko tyrimų bendrovė „Nortsat“.