Degalų kainos Lietuvoje: pabaigos augimui dar nematyti

Geopolitiniai konfliktai ir nestabilumas naftos rinkoje toliau didina degalų brangimo riziką Lietuvoje. Ekspertų vertinimu, problemos naftos rinkoje gali tęstis bent iki kitų metų pirmojo pusmečio, todėl ilgalaike priemone, mažinančia priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, įvardijama transporto elektrifikacija.

Didžiausią įtaką naftos kainoms šiuo metu daro konfliktas Irane. Nors logistikai itin svarbus Hormūzo sąsiauris nėra visiškai uždarytas, saugumo problemos išplito platesniame regione ir kelia grėsmę pasauliniams energijos tiekimo srautams.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, naftos transportavimą apsunkina ir Jemeno hučių atakos prieš Saudo Arabijos infrastruktūrą. Praėjusį mėnesį buvo smarkiai apgadintas vamzdynas, kurio pajėgumas siekia apie 4–5 mln. barelių per dieną. Šie tiekimo maršrutai svarbūs Europos rinkai, įskaitant Lietuvą.

„Turbūt matysime gerokai aktyvesnius karinius veiksmus po vidurio kadencijos rinkimų JAV. Kariauti labai nepopuliaru, todėl Donaldas Trumpas dabar nesiima aktyvių veiksmų, kai iki rinkimų liko nedaug laiko. Tačiau vėliau atsiras daugiau erdvės aktyviau bandyti spręsti problemą, kartu iškart didėja ir rizika: papildomi kariniai veiksmai gali dar labiau apriboti srautus ir pažeisti infrastruktūrą“, – „Transporto inovacijų forume“ sakė ekonomistas.

Energijos kainas didina ir brangstantis žaliavinės naftos transportavimas. Didieji naftos tanklaiviai vengia įplaukti į Persijos įlankos uostus ir laukia mažesnių laivų, galinčių naftą nugabenti į saugesnes perkrovimo vietas.

„Jie plaukia gerokai ilgiau, o jų pasiūla ribota. Didžiųjų tanklaivių nuomos kainų indeksas, rodantis, kiek kainuoja juos išsinuomoti, palyginti su praėjusiais metais, pakilo maždaug šešis kartus. Tai taip pat prisideda prie galutinės degalų kainos“, – pažymėjo N. Mačiulis.

Greitos konfliktų pabaigos nesitikima

Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala teigia, kad tikimybė, jog konfliktas Irane greitai baigsis, yra menka, nepaisant pasikartojančių D. Trumpo pareiškimų, esą karas jau laimėtas.

„Veikiausiai realiausias scenarijus – karas ir toliau tęsis, JAV darys spaudimą Iranui ir sieks režimo pasikeitimo. Galbūt tokiu būdu būtų tikimasi išeiti iš karo. Tokią tendenciją matome pastaruosius mėnesius ir, matyt, ji išliks ateityje“, – teigė L. Kojala.

Jo vertinimu, platesnio masto regioninė eskalacija, galinti dar labiau sutrikdyti naftos rinką, mažai tikėtina. Vis dėlto problemos rinkoje turėtų tęstis bent iki kitų metų pirmojo pusmečio.

Greitos pabaigos nematyti ir Rusijos kare prieš Ukrainą. Nors tarptautinė bendruomenė tikisi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradės tikras derybas, Kremlius tęsia karinę agresiją.

„Mažai tikėtina, kad karas baigsis iki kito pavasario. Toliau atakuojama Ukrainos energetikos infrastruktūra. D. Trumpas buvo paskelbęs, kad Rusija ir Ukraina susitarė jos neatakuoti, tačiau infrastruktūra vėl buvo atakuojama. Tai reiškia, kad visi šie pranešimai neturi jokio pagrindo“, – pridūrė politologas.

Ilgalaikė priemonė – transporto elektrifikacija

Energetikos ministro Luko Savicko teigimu, valstybės turi ieškoti sprendimų, kaip sušvelninti kylančių degalų kainų poveikį. Viena iš ilgalaikių priemonių Lietuvoje galėtų tapti spartesnė transporto elektrifikacija.

„Su kainų krize susiduriame vien dėl to, kad vis dar esame labai priklausomi nuo importuojamo iškastinio kuro. Akivaizdu, kad elektromobilis yra viena efektyviausių priemonių gyventojams mažinti transporto išlaidas. Šiandien elektromobilių parkas dar nėra ypač didelis – jis sudaro kiek daugiau nei 1,5 proc. visų automobilių, tačiau jau dabar leidžia sutaupyti 27 mln. litrų degalų“, – forume sakė ministras.

Energetikos ministerijos skaičiavimais, elektromobiliams sudarant 10 proc. viso automobilių parko, būtų galima sutaupyti 171 mln. litrų degalų. Tai reikšmingai sumažintų Lietuvos priklausomybę nuo geopolitinių įvykių ir kitų išorės veiksnių.

L. Savicko teigimu, Lietuvai pasiekus energetinę nepriklausomybę, elektromobiliai taip pat galėtų padėti energetikos sistemai atlaikyti karines grėsmes, sabotažą ir ekstremalias oro sąlygas. Pavyzdžiui, nutrūkus elektros tiekimui, jų baterijos galėtų būti naudojamos pastatui aprūpinti elektra.

„Elektromobilių jau turime daugiau nei 32 tūkst., o juose įrengtų baterijų bendra talpa gali siekti apie 1,6 GWh. Tai daugiau nei mūsų tinkle išvystyti balansavimo pajėgumai. Tai didžiulė galimybė kiekvienam elektromobilio naudotojui prisidėti prie šalies energetikos tikslų“, – mano ministras.