4 Minutės
Kas yra ETS2 ir kodėl tai svarbu Lietuvos keliams
Nuo 2027 m. Europos Sąjunga diegs naują emisijų prekybos sistemos versiją ETS2, kuri pirmąkart apims kelių transportą ir pastatų šildymą. Praktinė prasme degalų tiekėjai turės pirkti taršos leidimus pagal išskiriamą CO2 kiekį už kiekvieną parduotą litrą benzino, dyzelino ar kitų degalų. Šios papildomos sąnaudos greičiausiai bus perneštos vartotojams, todėl Lietuvos dyzelinas ir benzinas taps brangesni, o tai pakeis tiek vietinio, tiek tarptautinio vežimo ekonomiką.
Projekcija ir poveikis kainoms
Tarpinių skaičiavimų pagrindu prognozuojama, kad dyzelinas gali pabrangti apie 10–16 euro centų už litrą šalyse, kuriose CO2 dedamoji dar neįvesta. Lietuva šiuo metu priskiriama tokioms šalims, todėl pokytis bus jaučiamas. Be to, vietos vežėjai, kurie pastaraisiais metais jau kentėjo dėl akcizo ar rinkos svyravimų, pajus šį poveikį stipriau nei tarptautiniai operatoriai, jau susidūrę su CO2 dedamąja Vakarų Europoje.
Kaip ETS2 keis transporto verslo modelius
ETS2 reiškia ne tik degalų kainų šuolį, bet ir sisteminį pokytį strateginiam mąstymui. Transporto įmonėms reikės įvertinti kuro sąnaudas, kelių mokesčius, maršrutų efektyvumą ir klientų kainų toleranciją. Turimas pasiruošimo laikotarpis 2025–2026 m. suteikia galimybę modeliuoti scenarijus, planuoti investicijas ir koreguoti tarifus prieš įsigaliojant naujiems reikalavimams.
Efektyvumas ir maršrutų optimizavimas
Vienas greičiausių ir pigiausių būdų mažinti poveikį sąnaudoms yra geresnis maršrutų planavimas ir telematikos sprendimų naudojimas. Maršrutų optimizacija gali sumažinti tuščių reisų skaičių, pagerinti krovinio iškrovimo ir pakrovimo logiką bei sumažinti kilometražo sąnaudas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai kilometro degalų sąnaudos yra mažesnės už kelių mokesčius, todėl optimizuojant maršrutus galima pasiekti geresnio santykio tarp laikų ir kaštų.
Alternatyvos tradiciniams degalams
ETS2 paskatins rimčiau vertinti alternatyvias kuro rūšis: HVO100 (sintetinis dyzelinas), biodujos, vandenilis ir elektra. Kiekviena technologija turi savo privalumų ir trūkumų: HVO100 leidžia naudoti daugumą esamų dyzelinių variklių su minimaliomis modifikacijomis, tačiau kaina ir tiekimo grandinė gali riboti mastą; biodujos tinka tam tikriems maršrutams ir regionams; elektromobiliai ir elektriniai sunkvežimiai pasižymi mažesnėmis eksploatavimo sąnaudomis, bet reikalauja įkrovimo infrastruktūros ir tinkamo baterijų našumo; vandenilis suteikia greitą užpildymą ir ilgą nuvažiuojamą atstumą, tačiau ir čia infrastruktūra dar menka.
Techninės charakteristikos ir suderinamumas
Kai planuojama pereiti prie alternatyvų, svarbu vertinti automobilio specifikacijas: kuro bako talpą, vidutinį kuro sąnaudų litrų/100 km, variklio suderinamumą su HVO100 ar biodujomis, elektromobilio baterijos talpą ir nuvažiuojamą atstumą, įkrovimo greitį (kW) bei vandenilio bako talpą ir sistema slėgiui. Tiek dizainas, tiek našumas turi įtakos eksploataciniams kaštams ir rinkos pozicionavimui.
Dizainas, našumas ir eksploatacija
Transporto priemonių dizainas ir aerodinamika tiesiogiai veikia kuro sąnaudas. Nauji sunkvežimių kabinių ir priekinių dalių sprendimai, lengvesni konstrukciniai sprendimai ir padangų technologijos sumažina degalų sąnaudas per visą transporto grandinę. Kalbant apie našumą, svarbu įvertinti traukos charakteristikas, variklio sukimo momentą ir transmisijos efektyvumą: šie du parametrai lemia, kiek kuro sunaudos krovininis automobilis konkrečioje trasoje.
Rinkos pozicionavimas ir palyginimai
Įmonės turėtų atlikti palyginimus tarp tradicinio dyzelino, HVO100, biodujų, elektros ir vandenilio, įvertinant ne tik kuro kainą, bet bendrą nuosavybės kainą per amortizacijos laikotarpį. Pavyzdžiui, elektromobilio aukštesnės pradinės investicijos gali atsipirkti mažesnėmis kuro sąnaudomis ir mažesnėmis emisijomis, ypač jei įrengiama optimali įkrovimo strategija. HVO100 gali būti patrauklus sprendimas tiems, kurie nori sumažinti CO2 neišardant esamos parkų technikos.
Duomenų analizė ir sprendimų įrankiai
Duomenų analizė tampa kertiniu pasirengimo elementu. Įmonės turi modeliuoti būsimas kuro kainas pagal skirtingas šalis, analizuoti maršrutų kaštus, stebėti kuro pirkimus ir emisijas. Sprendimai, tokie kaip kuro ir emisijų analizės platformos, leidžia prognozuoti poveikį pelningumui ir identifikuoti, kada verta keisti techniką ar derėtis dėl naujų tarifų su klientais.
Išvados ir rekomendacijos
ETS2 nėra teorinis scenarijus – tai patvirtintas mechanizmas, kuris formuos transporto sektorių artimiausiais metais. Lietuvos vežėjams rekomenduojama pradėti ruoštis dabar: optimizuoti maršrutus, investuoti į telematiką ir duomenų analizę, vertinti alternatyvius degalus pagal technines specifikacijas ir rinkos prieinamumą, bei planuoti investicijas atsižvelgiant į bendrą nuosavybės kainą. Tokiomis priemonėmis ne tik sušvelninsite sąnaudų šoką, bet ir sustiprinsite konkurencinę poziciją žaliųjų perėjimų kontekste.
Šaltinis: autoasas
Palikite komentarą