Savivaldybės galės skirti baudas už kelio ženklų nesilaikymą

Seime registruotas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas siūlo suteikti savivaldybių pareigūnams teisę skirti baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su kelio ženklais. Pagal projektą už ženklų kaip „Įvažiuoti draudžiama“, „Eismas draudžiamas“, „Ribota masė“ ir panašių nepaisymą vairuotojams būtų taikoma 30–90 eurų bauda.

Kodėl toks pasiūlymas atsirado?

Pasiūlymas grindžiamas Marijampolės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus duomenimis: vaizdo kamerų tinkle užfiksuota per 1,5 tūkst. galimų KET pažeidimų. Dabar visas bylas turi nagrinėti policija, o pareigūnų pajėgumai nebeatitinka gausėjančio vaizdo įrašų srauto. Siūloma perduoti dalį atsakomybės savivaldybėms, kad procesas būtų spartesnis ir efektyvesnis, ypač miestuose kaip Vilniuje ar Kaune.

Privalumai ir rizikos

Privalumai

Greitesnis pažeidimų administravimas, mažesnė policijos apkrova ir galimybė operatyviau reaguoti į vietines problemas (pvz., sunkvežimių tranzitas per draudžiamas zonas). Taip pat siūloma įtraukti neįgaliuosius ar dirbančius nuotoliniu būdu asmenis prie vaizdo įrašų peržiūros, taip padidinant stebėjimo pajėgumą be didelių papildomų kaštų.

Rizikos

Reikės aiškiai reglamentuoti vaizdo įrašų naudojimą, duomenų apsaugą ir administracinio proceso skaidrumą, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Taip pat svarbu užtikrinti, kad savivaldybių pareigūnai turėtų pakankamai mokymų ir techninės bazės.

Kaip tai paveiks vairuotojus Lietuvoje ir Lietuvos automobilių rinką?

Vairuotojams Lietuvoje tokie pakeitimai reiškia didesnį administracinį tikrinimą ir galbūt dažnesnes mažesnes baudas, ypač miestuose. Dėl intensyvesnio vaizdo stebėjimo gali keistis ir pirkėjų prioritetai: didesnį dėmesį lietuviai skirs geresniam matomumui, daugiau dėmesio bus kreipiama į priekinių žibintų kokybę, vairuotojo pagalbines sistemas (ADAS), priekinės kameros ir parkavimo jutiklius. Tai gali šiek tiek paveikti automobilių pasirinkimą Lietuvos automobilių rinkoje — pirkėjai gali labiau vertinti saugumo paketų komplektuotes.

Techninės ir rinkos įtakos

Automobilių specifikacijos — apšvietimas, elektroninės vairavimo pagalbos sistemos, vaizdo registratoriai ir telematika — taps svarbesnės parduodant tiek naujus, tiek naudotus automobilius Lietuvoje. Populiarios markės (pvz., Volkswagen, Škoda, Toyota) jau siūlo šias funkcijas kaip standartą arba papildomą paketą, o tai atitinka Lietuvos pirkėjų poreikius. Lietuvos automobilių rinka, kurioje daug naudojamų automobilių importuojama iš Vokietijos ir kitų ES šalių, gali pamatyti augantį susidomėjimą modeliais su pažangiu ADAS ir geresne matomumo įranga.

ES pokyčiai, kuriuos turi žinoti vairuotojai

Be vietinių pakeitimų, artimiausiu metu ES įsigalios ir platesnės naujovės: 17-mečiai galės sėsti prie vairo tik lydimi patyrusio vairuotojo, pradedantiesiems bus taikomas dvejų metų bandomasis laikotarpis su griežtesnėmis taisyklėmis, profesionalūs vairuotojai (sunkvežimiai nuo 18 m., autobusai nuo 21 m.) matys amžiaus ribų pokyčius, o vyresni nei 65 metų vairuotojai bus dažniau tikrinami. Taip pat egzaminai atsinaujins — daugiau dėmesio aklųjų zonų pavojams, telefonų naudojimui ir pėsčiųjų bei dviračių saugumui. Vairuotojų pažymėjimai taps skaitmeniniai, bet fizinė kortelė išliks kaip alternatyva.

Išvados

Pasiūlymas perduoti dalį administracinės atsakomybės savivaldybėms gali pagreitinti pažeidimų sprendimą ir sumažinti policijos krūvį. Vairuotojams Lietuvoje verta atkreipti dėmesį į geresnį matomumą ir ADAS sprendimus renkantis automobilį, o verslui — į rinkos paklausos pokyčius. Tuo pačiu svarbu užtikrinti skaidrumą, duomenų apsaugą ir adekvatų pareigūnų apmokymą, kad sistemos atneštų naudos ir nepažeistų teisių.