5 Minutės
Kelių infrastruktūros valdytoja Via Lietuva sudarė sutartį su Austrijos bendrove Kapsch TrafficCom dėl elektroninės kelių rinkliavos (e-tolling) diegimo Lietuvoje. Projektas, kuriam nuo 2027 m. sausio 1 d. teisiškai numatytas pradžios terminas, įprasmins principą „teršėjas moka“ ir pakeis dabartinę vinječių sistemą. Sutarties vertė siekia 13,4 mln. eurų be PVM, o sistemą numatyta įdiegti per 8 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.
Kas keičiasi Lietuvos keliuose?
Naujasis e-tolling modelis remsis atstuminio apmokestinimo principais: kelių naudotojai, ypač sunkiasvoris transportas, bus apmokestinami pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą ir galimą teršalų bei infrastruktūros apkrovą. Tai reiškia didesnį skaidrumą Kelių fondo finansavime ir sąžiningesnį apmokėjimą už kelių naudojimą. Daugelyje ES šalių panašios sistemos jau veikia, tad Lietuva taps pirmąja Baltijos šalimi, įgyvendinančia tokį modelį.
Kapsch TrafficCom – patikimas partneris
Kapsch turi ilgametę patirtį e-tolling diegimuose Skandinavijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir kitur. Bendrovės sprendimai apima ne tik rinkliavų sistemas, bet ir išmaniąsias eismo valdymo bei susietų transporto sistemų technologijas (ITS, C-ITS), kurios padidina eismo saugumą ir efektyvumą. Sutarčiai taikomas penkerių metų nuomos modelis užtikrins sklandų sistemos veikimą ir nuolatinį techninį palaikymą, taip pat atitiktį kibernetinio saugumo reikalavimams.
Technologiniai sprendimai
E-tolling dažniausiai veikia per GNSS (palydovinio ryšio) pagrindu veikiančius On-Board Units (OBU), papildomai suderinamus su DSRC ar kitomis vietiniais radijo technologijomis. Lietuvos diegimo atveju tikėtina, kad OBU bus pritaikyti Europos standartams, leisdami tiksliai fiksuoti atstumą, laiką ir transporto priemonės kategoriją. Tokie įrenginiai paprastai palaiko automatinius atsiskaitymus, saugius duomenų kanalus ir integraciją su valdymo platformomis, kurios teiks ataskaitas Via Lietuva administracijai.
Įtaka Lietuvos automobilių rinkai ir vežėjams
Keičiantis rinkliavos modeliui pirmiausia keisis sunkiasvorių transporto operacijų kaštai. Vežėjai, turintys modernias, mažiau teršiančias Euro VI ir naujesnius variklius, galės sumažinti sąnaudas, nes rinkliavos dydį dažnai lemia emisijų klasė ir ašių skaičius. Tai gali paskatinti Lietuvos flotas atnaujinti parkus – ypač Vilniuje ir Kaune įsikūrusiems logistikos centrams, kurių vežėjai dažnai vykdo tarptautinius reisus. Tokia dinamika gali turėti įtakos ir Lietuvos automobilių rinkai: padidės paklausa naujiems sunkvežimiams, taip pat naudotų transporto priemonių importas iš Europos rinkų keisis priklausomai nuo kainų ir prieinamumo.
Transporto priemonių specifikacijos ir rinkos tendencijos
Vežėjams svarbūs parametrai: ašių skaičius, leidžiamas svoris, variklio emisijų klasė ir kuro ekonomija. Naujesni modeliai su Euro VI varikliais pasižymi mažesnėmis NOx ir PM emisijomis, o tai e-tolling sistemoje gali lemti mažesnes tarifas. Lietuvoje pastaraisiais metais augusi naujų sunkvežimių pasiūla ir lizingo galimybės rodo, kad flotos atnaujinimas tampa ekonomiškai patrauklesnis. Tuo pačiu kai kurių segmentų, pavyzdžiui, vienos kabinos ar mažesnės talpos modelių, populiarumas tarp vietinių įmonių gali mažėti, kai daugėja tarptautinių reikalavimų dėl efektyvumo ir emisijų.
Kaip tai veiks kasdieniame gyvenime — vairuotojams Lietuvoje
Lengvųjų automobilių vairuotojams e-tolling tiesiogiai nekeis atsiskaitymo užasmenines keliones — sistema daugiausia taikoma sunkiasvoriams krovininiams automobiliams. Tačiau vairuotojai Vilniuje ir Kaune greičiausiai pastebės geresnį kelių priežiūros finansavimą bei mažesnį neigiamą poveikį miestų gatvėms, kur intensyviai važiuoja krovininis transportas. Taip pat e-tolling gali skatinti sklandesnį susisiekimą ir saugesnį eismą, kai dalis krovininio transporto peradresuojama į optimalias maršrutus pagal rinkliavos signalus.
Rinkos pozicionavimas ir palyginimai su Europa
Lietuva, diegdama e-tolling, artėja prie Vakarų Europos standartų, kur tokios sistemos jau įprastos. Skirtingos šalys naudoja įvairius tarifų modelius, tačiau bendra tendencija — rinkliavos diferencijavimas pagal išmetamąsias dujas ir infrastruktūros poveikį. Tai reiškia, jog Lietuvos vežėjai, konkuruodami Europos rinkose, turės didesnį motyvą investuoti į naujas ir efektyvias transporto priemones, o tai ilgainiui gali pagerinti transporto paslaugų kainų stabilumą Lietuvos automobilių rinkoje.
Išvados: tvarumas, skaidrumas ir konkurencingumas
Įvedus elektroninę kelių rinkliavą, Lietuva žengia žingsnį link tvaresnės ir skaidresnės kelių politikos. E-tolling ne tik užtikrins teisingesnį apmokestinimą sunkiasvoriam transportui, bet ir skatins flotas atnaujinti techniką, gerinti kuro efektyvumą bei mažinti taršą. Tai turės įtakos ir Lietuvos automobilių rinkai, tiek vežėjams Vilniuje ir Kaune, tiek smulkesniems logistams. Dėl to projektas yra svarbus ne tik infrastruktūros valdytojams, bet ir visiems, kam rūpi ateities judumas bei autotechnikos konkurencingumas Lietuvoje ir regione.
Publikacija parengta remiantis pranešimais ir viešais duomenimis apie sutartį tarp Via Lietuva ir Kapsch TrafficCom bei ES šalių patirtimi diegiant e-tolling sistemas.
Šaltinis: 77
Komentarai
Marius
Įdomus žingsnis. e-tolling gali pagerinti skaidrumą, bet ar nerizikuos didesnėmis sąnaudomis mažoms įmonėms? lauksiu realių rodiklių.
Palikite komentarą