8 Minutės
Kai Bugatti beveik sukūrė 1 000 AG keturvietę limuziną
Prieš daugiau nei dešimtmetį Bugatti buvo per plauką nuo keturvietės super-sedano gamybos, kurios galia siekė beveik 1 000 arklio galių. Galibier buvo ambicingas ir kontraversiškas koncepcijos modelis: dalis itin prabangaus grand tourerio, dalis – rekordų siekiančios technikos. Šiandien jis išlieka vienu iš labiausiai intriguojančių „o kas būtų, jeigu“ momentų šiuolaikinėje automobilių istorijoje — automobilis, kuris žadėjo perrašyti lūkesčius prabangiems sedanams, tačiau buvo tyliai atidėtas Chiron hiperauto naudai. Straipsnyje nagrinėjame projektą nuo idėjos ir techninio sprendimo iki priežasčių, kodėl jis niekada nepasiekė serijinės gamybos, taip pat aptariame palikimą ir konkurencinį kontekstą.
Atsiradimas ir mechaninė širdis
Pristatytas 2009 metais, Galibier koncepcijos automobilis buvo pastatytas ant modifikuotos Bentley Arnage platformos, bet išlaikė aiškius Bugatti atpažinimo elementus. Projekto centre stovėjo legendinis 8,0 litro W16 variklis, gerai žinomas iš Veyron šeimos – tačiau su esminiu skirtumu. Vietoje Veyron keturių turbokompresorių Bugatti Galibier naudojo du masyvius kompresorius (superchargers). Tokio sprendimo logika buvo paprasta: Galibier buvo sukonstruotas kaip tolimo nuotolio grand tourer’is, kuriam reikalingas akimirksniu prieinamas žemosios srities sukimo momentas – savybė, kuri užtikrina sklandų ir prabangų vairavimą, kartu leidžiant ir staigų greitėjimą, kai to reikia.
Tokiu variklio ir įsiurbimo deriniu buvo siekta maždaug 1 000 AG (apie 735 kW). Skirtingai nei Veyron, kur variklis buvo montuotas viduryje, Galibier’io W16 buvo sumontuotas priekyje po dviejų dalių variklio gaubtu, kas turėjo įtakos automobilio proporcijoms, svorio paskirstymui ir aušinimo sprendimams. Techniniai iššūkiai, susiję su didelio tūrio variklio pritaikymu prie priešakinio ilgio, apėmė papildomą radiatorių sekcijų projektavimą, oro srautų valdymą, taip pat sudėtingą transmisijos ir vairo mechanizmo integraciją, kad būtų palaikyta aukšta valdymo kokybė ir komfortas.
Bugatti garsiai deklaravo, kad Galibier su tokia jėga galėtų 0–100 km/h pasiekti per mažiau nei 2,7 sekundės ir teoriškai turėti viršutinį ribotą greitį virš 380 km/h — įspūdingi rodikliai keturvietei tuo metu. Realaus naudojimo scenarijuose tokiems automobiliams taip pat labai svarbūs stabdymo našumas, galinga perdavimo sistema bei pakabos sprendimai, užtikrinantys tiek komfortą, tiek valdymo tikslumą. Galibier projektavimo etape tai reiškė stiprius investicinius ir inžinerinius reikalavimus, nuo angliavandenilių aušinimo iki sustiprinamos kėbulo konstrukcijos ir pažangių elektroninių valdymo sistemų.
Dizainas: paveldas ir modernumas
Vizualiai Galibier jungė Bugatti klasikinę dizaino kalbą su šiuolaikiškomis prabangaus sedano proporcijomis. Dvigubas gaubtas – dvi dalys, kurios grafinėje išraiškoje priminė legendines formas, pvz., Type 57SC Atlantic – buvo tiek dizaino nuoroda į praeitį, tiek funkcionalus sprendimas, leidžiantis talpinti didelį priekinį variklį ir susijusias aušinimo sistemas. Dramatiškas galas su aštuoniomis išmetimo angomis ne tik suteikė teatrališką efektą, bet ir akcentavo išmetimo sistemos kompleksiškumą bei vizualią simetriją.
Salone Bugatti atsisakė Veyron laikytos santūrios prietaisų skydelio estetikos ir priėmė pažangesnį, į ateitį orientuotą sprendimą. Visiškai skaitmeninis prietaisų ekranas ir didelis centrinis jutiklinis ekranas buvo derinami su paties aukščiausio lygio VW Group oda, poliruota mediena ir rankų darbo apdaila. Galibier buvo sukonfigūruotas kaip tikras keturvietis su dviem atskiromis galinėmis sėdynėmis, atskirtomis pilna centrinio konsolės dalimi – sprendimas, kuris akcentavo komfortą ir individualumą ant galinės sėdynės. Netgi buvo suprojektuotas ištraukiamas ir nuimamas laikrodis, kurio vertė buvo apie 100 000 USD; jis išsiskleidė iš prietaisų skydelio ir buvo ne tik dekoratyvus, bet ir turėjo praktišką pritaikymą kaip dėvimas aksesuaras.
Dizaino sprendimuose taip pat buvo matomas akcentas į amatininkystę ir personalizaciją: siūlytos individualios apdailos, unikalūs siuvimo raštai, aukščiausios klasės garso izoliacija, aukštos kokybės klimato valdymo sistemos ir saugos įrenginiai, atitinkantys aukščiausius prabangių automobilių standartus. Verta paminėti, kad į tokį projektą įeina ne tik estetika, bet ir ergonomika – ilgos kelionės keleiviams turi būti komfortiškos, todėl amortizacija, sėdynių kontūravimas ir oro srauto valdymas buvo itin svarbūs elementai.
Pagrindiniai akcentai
- Variklis: 8,0 l W16 su dviem kompresoriais (twin superchargers)
- Galia: ~1 000 AG
- 0–100 km/h: <2,7 sekundės (deklaruotas)
- Teorinė maksimali sparta: >380 km/h
- Išdėstymas: priekinis variklis, keturių durų prabangus sedanas
Kodėl projektas buvo nutrauktas
Galibier turėjo virsti serijiniu modeliu pavadinimu Bugatti Royale apie 2014–2015 metus, o planuotos apimtys buvo ambicingos — pranešimai tuo metu nurodė net iki 3 000 vienetų ir bazinę kainą netoli 1,5 milijono JAV dolerių. Nepaisant to, programos plėtra sustojo ir projektas oficialiai buvo archyvuotas 2012 m. gegužę. Šiai sprendimui įtakos turėjo keli svarbūs veiksniai, kuriuos verta išsamiau aptarti.
- Vadovavimo ir dizaino nesutarimai: vystymo eigoje Galibier formos keitėsi — automobilis ilgėjo, o pradine liftback koncepcija buvo pakeista mažesniu bagažinės dangčiu. Volkswagen Group valdybos pirmininkas Ferdinand Piëch, kaip pranešama, nepritarė naujai krypčiai; tokie aukšto lygio politiniai ir skonių neatitikimai dažnai būna pakankama priežastimi projektui nutraukti.
- Prekės ženklo pozicionavimas: aukščiausio lygio Bugatti vadovai padarė išvadą, kad keturduris prabangus sedanas gali susiaurinti arba net sumaišyti prekės ženklo tapatybę. Bugatti tuo metu kryptingai buvo formuojamas aplink beprecedenčius hiperautomobilius, tokius kaip Veyron, todėl keturvietė produkcija galėjo „sukurti triukšmą“ apie rinkos suvokimą.
- Išteklių prioritetizavimas: investicijos ir inžinerinis dėmesys persikėlė link Veyron įpėdinio vystymo — projekto, kuris tapo Chiron. Verslo požiūriu, Bugatti turėjo pasirinkti vieną strateginį prioritetą; Chiron, kaip aiškus simbolis prekės ženklo ateičiai, tapo svarbiausiu ir labiau prioritetiniu projektu nei prabangus keturvietis sedanas.
- Finansiniai ir reguliaciniai iššūkiai: didelio tūrio, aukštos galios keturvietis reikalautų nemažų investicijų sertifikavimui, saugumo bandymams, emisijų kontrolei ir gamybos infrastruktūrai. Po 2008–2009 metų finansinių svyravimų automobilių pramonėje tokios investicijos tapo dar jautresnės rizikai.
Palikimas ir tai, ką praradome
Šiandien Galibier prototipas stovi AutoStadt Volkswagen muziejuje Volfsberge, kaip priminimas retam momentui, kai Bugatti rimtai svarstė išeiti už dvejų durų hiperautomobilio ribų. Automobilių entuziastams ir kolekcionieriams Galibier reiškia elegantišką hiperauto inžinerijos ir limuzino lygio prabangos susiliejimą, kuris niekada neperaugo į serijinę gamybą. Jo egzistavimas atskleidžia, kiek daug verslo, politikos ir prekės ženklo strategijos sprendimų gali nulemti, ar novatoriškas projektas pasieks klientą.
Projektas taip pat leido Bugatti inžinieriams išbandyti ir tobulinti technologijas, kurios vėliau panaudotos kitose programose. Net jei Galibier nebūtų pradėtas gaminti, jo idėjos apie prabangą, komfortą ir aukštos klasės medžiagas tikriausiai paveikė ir vėlesnių modelių interjero sprendimus, medžiagų kokybę bei ergonomiką.
„Turėjo tapti greičiausiu ir prabangiausiu keturviete pasaulyje,“ vienas buvęs projekto žinovas sakė žurnalistams, „bet kartais prekės ženklo siela yra svarbesnė už bet kokią produktų liniją.“ Ši mintis atspindi sprendimą, kuris galiausiai pakeitė Bugatti kryptį ir leido koncentruotis į vienam tikslui skirtus hiperautomobilius.
Kontekstas: Galibier prieš konkurentus
Pristatymo metu greičiausi keturviečiai rinkoje — pavyzdžiui, BMW M5 su V10 arba kiti aukštos klasės sportiniai sedanai — negalėjo lygintis su Galibier deklaruotais našumo rodikliais. Galibier būtų sujungęs superautomobilio pagreitį ir galinėje sėdynėje siūlomą prabangų komfortą, ko rinkoje buvo labai reta. Tokia kombinacija galėjo atverti naują segmentą arba bent jau suteikti Bugatti galimybę išplėsti savo pasiūlą aukščiausio lygio prabangos automobilių srityje.
Vis dėlto, vertinant konkurencinę aplinką, reikėtų atsižvelgti ir į rinkos poreikius, serijinės gamybos kaštus bei klientų segmentą. Bugatti klientų bazė tuo metu labiau siejosi su ekstravagantiškais, mažo tiražo hiperautomobiliais nei su didelės apimties prabangiais sedanų pirkėjais. Tai dar labiau sustiprino sprendimą koncentruotis į Chiron ir panašias aukštos maržos programas.
Pabaigos pastaba
Galibier lieka jaudinančia Bugatti istorijos šalimi: ambicinga, techniškai drąsi idėja, kuri susidūrė su korporacine politika ir prekės ženklo strategija. Sekantiems automobilių dizainą, inžineriją ir rinkos pozicionavimą, Galibier yra puikus pavyzdys, kaip net revoliucinė inžinerija gali likti antraeiliu vaidmeniu, kai laikas, vadovavimas ir tapatybė nėra suderinti.
Pagrindinė išvada: Bugatti Galibier būtų pakeitęs prabangaus sportinio sedano supratimą, tačiau vidiniai nesutarimai ir strateginis sprendimas teikti pirmenybę Chiron nulėmė projekto pabaigą — taip išskirtinė koncepcija liko tik muziejuose ir automobilių legendose.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą