3 Minutės
Lietuvos darbo rinkoje pastebimas ryškus trečiųjų šalių piliečių įsidarbinimo augimas, o didžiausia jų koncentracija išlieka transporto ir logistikos srityje. Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pradžioje pagal darbo sutartis Lietuvoje dirbo apie 162,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, tai yra per dešimtadalį daugiau nei prieš metus. Maždaug pusė šių darbuotojų – apie 80,5 tūkst. – tiesiogiai susiję su transportu ir saugojimu.
Geografiniai pokyčiai: nuo Rytų Europos prie Azijos
Tradiciškai daugiausia darbuotojų atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos. Šiuo metu Ukrainos piliečių Lietuvoje dirba apie 52,7 tūkst., baltarusių apie 47,2 tūkst. kartu jos sudaro didžiąją dalį. Tačiau sparčiausiai auga atvykstančiųjų iš Azijos šalių skaičius: Uzbekistano, Indijos ir Filipinų bendruomenės didėja dvigubai ar dar sparčiau. Per pastaruosius metus uzbekų skaičius Lietuvoje išaugo beveik trečdaliu, indų – daugiau nei ketvirtadaliu, o į Vilnių ir Kauną atvyko dešimtys naujų filipiniečių darbuotojų.
Transporto sektoriaus priklausomybė nuo migrantų
Kelių transportas tapo didžiausiu užsienio darbuotojų darbdaviu Lietuvoje. Dėl ilgalaikio vietinių vairuotojų trūkumo Lietuvos logistikos bendrovės aktyviai ieško darbuotojų už ES ribų. Per pastarąjį metus trečiųjų šalių piliečių skaičius transporto sektoriuje padidėjo apie 7,2 proc. Daugiausia įdarbinimo augimo fiksuojama tarp uzbekų, indų, filipiniečių ir ukrainiečių – vien uzbekų dalis transporto srityje išaugo ženkliomis apimtimis.
Poveikis vairuotojams Lietuvoje ir miestams
Sparčiai didėjant transporto įmonių poreikiui vairuotojams, matomas tiesioginis poveikis Vilniuje ir Kaune. Bendrovės intensyviau naudoja vairuotojų paieškos agentūras, siūlo mokymus, geresnes darbo sąlygas ir apgyvendinimą. Tai trumpuoju laikotarpiu padeda išlaikyti pervežimų apimtis ir mažinti krovinių vėlavimus, tačiau kelia ilgalaikio integracijos ir kvalifikacijos klausimus.
Ką tai reiškia Lietuvos automobilių rinkai
Vakaruose pastebimas pailgėjęs sunkvežimių eksploatacijos laikas ir intensyvesnis naudotų vilkikų ir priekabų pirkimas. Lietuvoje dėl didėjančios paklausos sunkvežimiams ir vilkikams auga ir naudotų komercinių transporto priemonių kainos, ypač rinkose Vilniuje ir Kaune. Tai turi įtakos ir automobilių nuomos bei leasingo paslaugoms: įmonės investuoja į didesnius, ekonomiškesnius bei patvaresnius vilkikus, dažnai rinkdamiesi Euro 6 variklius ir hibridines ar alternatyvias kuro technologijas ten, kur tai įmanoma.
Specifikacijos, dizainas ir našumas – ko ieško darbdaviai
Transporto įmonės prioritetizuoja transporto priemones su geresne degalų sąnauda, didesniais bakais nuotoliaiems reisams, patogumu vairuotojams (patogios kabinos, miego vietos) ir telematikos sprendimais. Lietuvoje populiarūs vilkikai su galingais dyzeliniais varikliais (apie 400–500 AG klasė), automatizuotomis pavarų dėžėmis ir pažangia krovinių saugojimo bei valdymo įranga. Tokios savybės lemia mažesnes eksploatacijos sąnaudas ir geresnį našumą, kas svarbu Lietuvos įmonėms, konkuruojančioms Europos rinkoje.
Rizikos ir galimybės verslui
Ekspertai pažymi dvi puses: migrantų darbo jėga leidžia nuolat vykdyti užsakymus ir kompensuoti vietinių vairuotojų stygių, tačiau didėjanti priklausomybė kelia riziką dėl darbuotojų kaitos, kalbos barjerų ir ilgesnio mokymo. Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos automobilių rinka gali matyti didesnį susidomėjimą specializuotomis komercinėmis transporto priemonėmis, geresnį paklausos stabilumą naudotų vilkikų segmente ir augančias leasingo paslaugų apimtis.
Apibendrinimas
Darbo migracijos geografija keičiasi, o transporto sektorius yra vienas pirmųjų, kuriuos tai paveikė labiausiai. Vairuotojams Lietuvoje atsiranda naujų galimybių, o automobilių rinka reaguoja į augančią paklausą komerciniam transportui. Lietuvos verslams svarbu derinti greitą poreikių patenkinimą su ilgesnio laikotarpio strategijomis: investicijomis į kvalifikacijos kėlimą, techninę bazę ir integracijos programas, kad sektorius išliktų konkurencingas tiek Vilniuje, tiek Kaune ir visoje šalyje.
Šaltinis: trans
Palikite komentarą