3 Minutės
2026 m. VšĮ Transporto kompetencijų agentūros (TKA) atliktas vertinimas parodė, kad Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose nustatytos 27 juodosios dėmės – trimis mažiau nei pernai, kai jų buvo 30. Per ketverių metų laikotarpį juoduosiuose ruožuose užfiksuoti 122 įskaitiniai eismo įvykiai: žuvo 3 ir sužeista 162 eismo dalyviai. Šalies mastu juodųjų dėmių skaičius sumažėjo apie dešimtadaliu, tačiau didelė dalis pavojingų ruožų išliko nepakitusi jau ne vienerius metus.
Kur ir kodėl formuojasi juodosios dėmės
Tyrimas rodo, kad 15 juodųjų dėmių yra tose pačiose vietose kaip ir praėjusiais metais – tai signalas, kad infrastruktūros sprendimai ten vis dar nepakankami. 14 dėmių rasta magistraliniuose keliuose, 9 krašto, o 4 – rajoniniuose. Daugiausia juodųjų dėmių (3) nustatyta magistraliniame kelyje A12 Tauragėje. Susidūrimai sukant į kairę (įskaitant apsisukimus) sudarė apie 26 % visų eismo įvykių juodosiose dėmėse.
Dažniausios infrastruktūros problemos
Pagrindinės priežastys – nesaugūs kairieji posūkiai, pėsčiųjų perėjos per daugiau nei dvi eismo juostas be saugos salelių arba kryptinio apšvietimo, netiksliai sužymėtas eismo dalyvių pirmumas. Tokiose vietose rizika didėja, ypač tamsiuoju paros metu arba prastu matomumu – tai aktualu vairuotojams Vilniuje, Kaune ir mažesniuose regionuose vienodai.
Siūlomi infrastruktūros sprendimai
Specialistai rekomenduoja modernizuoti sankryžas: optimizuoti šviesoforų fazes, rekonstruoti pavojingas sankryžas į žiedines, įrengti pėsčiųjų saugos salas, kryptinį apšvietimą ir aiškų horizontalųjį ženklinimą. Tokie sprendimai jau sumažino avaringumą kai kuriuose Lietuvos ruožuose ir yra suderinti su Europos praktikomis.
Ne tik keliai – svarbus ir automobilio saugumas
Nors infrastruktūra vaidina lemiamą rolę, daug lemia ir automobilio techninės savybės. Modernūs automobiliai, populiarūs Lietuvos automobilių rinkoje (pvz., Volkswagen, Toyota, Škoda, Hyundai, BMW), dažnai turi aktyvias saugos sistemas: AEB (automatinį avarijos stabdymą), ESC (stabilumo kontrolę), adaptyvų kruizo kontrolę ir LED apšvietimą. Tokios technologijos sumažina avarijų riziką per pavojingus kelius.
Kaip tai veikia pirkėją Lietuvoje
Lietuvos automobilių rinka kasmet atspindi Europą: didėjanti naujų modelių pasiūla, auganti elektrinių automobilių paklausa ir didesnis dėmesys saugumo įrangai. Dėl kainų svyravimų ir naudotų importo įtakos vairuotojai dažnai renkasi gerai įrengtas, bet ne per brangias transporto priemones. Investicija į automobilį su ADAS funkcijomis dažnai atsiperka mažesne rizika ir pigesnėmis draudimo įmokomis.
Žmogaus veiksnys – neatsiejama problema
Tyrimas atkreipė dėmesį, kad 5 iš 27 juodųjų dėmių susiformavo dėl netinkamo eismo dalyvių elgesio: vairavimo neblaiviems, be teisės vairuoti ar pasišalinimo iš įvykio vietos. Tai reiškia, kad infrastruktūros gerinimas turi būti derinamas su vairuotojų švietimu, griežtesne kontrolė ir baudžiamumo didinimu.
TKA ir Vyriausybės tikslai
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pabrėžia: kiekviena pašalinta juodoji dėmė – tai gyvybė, kuri liko išgelbėta. Vyriausybės tikslas – sutvarkyti 500 nesaugių pėsčiųjų perėjų ir perpus sumažinti juodųjų dėmių skaičių. TKA vadovai ragina ne tik investuoti į infrastruktūrą, bet ir didinti eismo dalyvių sąmoningumą.
Išvados ir praktiniai patarimai vairuotojams Lietuvoje
- Sumažinkite greitį prie žinomų juodųjų dėmių ir sankryžų.
- Rinkitės automobilį su AEB, ESC ir geru apšvietimu – ypač naudinga tamsiuoju metų laiku.
- Tvirtai laikykitės prioritetų ženklų ir venkite rizikingo kairiojo posūkio.
- Jei įmanoma, rinkitės žiedines sankryžas ar patikimiausius maršrutus Vilniuje ir Kaune.
Derindami infrastruktūros modernizaciją, technologijų panaudojimą automobiliuose ir vairuotojų elgesio keitimą, Lietuva gali žymiai sumažinti avaringumą ir pagerinti eismo saugumą tiek miestų, tiek šalies keliuose.
Šaltinis: vilnijosnaujienos
Palikite komentarą