Lietuviai vis dar renkasi nuosavą automobilį

Nauja apklausa rodo, kad lietuviai labiausiai Baltijos šalyse vertina nuosavą automobilį. Kuo išsiskiria Lietuvos vairuotojai ir kaip keičiasi rinka?

Komentarai
Lietuviai vis dar renkasi nuosavą automobilį

5 Minutės

Nauja Baltijos šalių gyventojų apklausa dar kartą parodė, kad Lietuva išsiskiria itin stipriu prisirišimu prie nuosavo automobilio. Mūsų šalyje automobilis daugeliui vairuotojų vis dar reiškia ne tik susisiekimą, bet ir savarankiškumą, patogumą bei saugumo jausmą. Beveik du trečdaliai apklaustųjų Lietuvoje mano, kad automobilis turėtų būti asmeninė nuosavybė, o apie atsisakymą galvotų vos kas dešimtas gyventojas.

Tai rodo, kad Lietuvos automobilių rinka išlieka labai orientuota į nuosavybę, o ne į dalijimosi ar ilgesnės nuomos modelius. Palyginimui, Latvijoje tokią nuomonę išsakė 44 proc. respondentų, o Estijoje – 40 proc. Skirtumas tarp Baltijos valstybių rodo, kad Lietuvos vairuotojams automobilis vis dar turi stipresnę emocinę vertę nei daugelyje kaimyninių rinkų.

Ką rodo apklausa: lietuviai labiau nei kaimynai nenori atsisakyti auto

„Europcar“ užsakymu „Norstat“ atliktos apklausos duomenys atskleidė ir kitą svarbią tendenciją: per artimiausius penkerius metus visiškai atsisakyti automobilio svarstytų vos 13 proc. Lietuvos gyventojų. Latvijoje ir Estijoje tokių respondentų – apie penktadalį. Tai reiškia, kad vairuotojams Lietuvoje automobilis vis dar yra vienas svarbiausių kasdienės mobilumo grandinės elementų, ypač už didmiesčių ribų.

„Vidurio ir Rytų Europoje nuosavas automobilis ilgą laiką turėjo ir emocinę, ir kultūrinę reikšmę. Nors mobilumo paslaugos sparčiai tobulėja, daugeliui žmonių automobilis tebėra nepriklausomybės, komforto ir gyvenimo kokybės simbolis“, – sako „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus.

Vilniuje ir Kaune požiūris keičiasi lėčiau nei Europoje

Nors Vilniuje ir Kaune vis daugiau dėmesio skiriama viešajam transportui, dalijimosi paslaugoms bei trumpalaikei nuomai, Lietuvos rinka vis dar išlieka konservatyvesnė nei Vakarų Europa. Ten automobilių prenumeratos, veiklos nuoma ar lankstūs mobilumo paketai jau tapo įprasta alternatyva. Lietuvoje šios paslaugos dar tik skinasi kelią į platesnį vairuotojų ratą.

Ekspertų vertinimu, tam įtakos turi ir kainodara. Naujo automobilio įsigijimo kaina Lietuvoje per pastaruosius metus augo, o kartu didėjo ir susidomėjimas naudotais automobiliais, ilgalaike nuoma bei finansavimo sprendimais. Vis dėlto daugeliui pirkėjų nuosava transporto priemonė vis dar atrodo saugesnė investicija nei ilgalaikiai įsipareigojimai paslaugų teikėjui.

Daugiau nei vienas automobilis viename namų ūkyje

Lietuva išsiskyrė ir pagal automobilių skaičių šeimose. Net 39 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų namų ūkyje yra daugiau nei vienas automobilis. Estijoje taip atsakė 31 proc., o Latvijoje – 26 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos automobilių parkas namų ūkiuose yra gana tankus, o automobilis dažnai laikomas būtinybe tiek darbui, tiek šeimos reikmėms.

Tokį modelį lemia ir realūs kasdieniai poreikiai: važinėjimas į darbą, vaikų vežiojimas, kelionės tarp miestų bei regionų. Būtent todėl automobilių prieinamumas Lietuvoje ir toliau išlieka svarbus klausimas, o rinkoje didelę paklausą turi tiek ekonomiški miesto hečbekai, tiek universalai, krosoveriai ir patikimi naudoti automobiliai.

Jaunesni vairuotojai Lietuvoje renkasi lankstumą

Vis dėlto apklausa rodo ir aiškius pokyčius, ypač tarp jaunesnės kartos. Respondentai iki 39 metų kur kas rečiau automobilį sieja su nuosavybe ir dažniau domisi lankstesniais naudojimo modeliais. Jauni vairuotojai dažniau palankiai vertina veiklos nuomą, ilgalaikę automobilių nuomą ar net automobilio prenumeratą.

Pasak E. Čiagaus, tai susiję su keliomis priežastimis: gyvenimu miestuose, kur geriau išvystytos mobilumo paslaugos, noru išvengti didelio pradinio įnašo ir poreikiu greitai prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo ritmo. Jaunesnė karta vis dažniau renkasi ne daiktų turėjimą, o patogią prieigą prie paslaugos tada, kai jos reikia.

Kuo patraukli veiklos nuoma ir ilgalaikė nuoma?

Apklausos dalyviai kaip svarbiausius alternatyvių automobilio naudojimo modelių privalumus įvardijo mažesnę atsakomybę dėl techninės priežiūros, nereikalingą didelį pradinį įnašą ir galimybę vairuoti naujesnį automobilį. Tai ypač aktualu tiems, kurie nori aiškių mėnesinių išlaidų ir mažiau rūpesčių dėl padangų, remonto ar draudimo administravimo.

Vertinant iš Lietuvos automobilių rinkos perspektyvos, tokie sprendimai gali tapti vis svarbesni tiek įmonėms, tiek privatiems klientams. Jei kainos ir toliau augs, o naujų automobilių pasiūla išliks ribota dėl tiekimo grandinių svyravimų, lankstūs nuomos modeliai gali dar sparčiau populiarėti.

Europos tendencijos ir Lietuvos realybė

Europoje vis dažniau kalbama apie mobilumo paslaugų plėtrą, elektromobilių augimą ir mažesnį asmeninio automobilio poreikį miestų centruose. Tačiau Lietuvoje pokyčiai vyksta nuosaikiau. Vairuotojams Lietuvoje automobilis tebėra praktiškas kasdienis įrankis, o ne tik pasirinkimo klausimas. Dėl to mūsų šalies rinka išlieka labai savita ir įdomi tiek gamintojams, tiek nuomos bendrovėms, tiek finansavimo paslaugų teikėjams.

Apibendrinant galima sakyti, kad lietuviai dar ilgai išliks viena labiausiai prie nuosavo automobilio prisirišusių Baltijos tautų. Vis dėlto jaunesnių vairuotojų įpročiai rodo, kad ateityje Lietuvos automobilių rinka gali tapti įvairesnė: šalia tradicinio pirkimo vis daugiau vietos užims ilgalaikė nuoma, veiklos nuoma ir kiti lankstūs mobilumo sprendimai.

Šaltinis: autoasas

Palikite komentarą

Komentarai