3 Minutės
Seimas nepritarė siūlymui tramvajų pripažinti lygiaverte keleivine transporto priemone ir projektą grąžino iniciatoriams tobulinti. Tai reiškia, kad tramvajaus įteisinimas Lietuvoje kol kas lieka neaiškus, nors ši tema jau daugiau nei du dešimtmečius periodiškai grįžta į politinę darbotvarkę. Už pataisų grąžinimą balsavo 74 parlamentarai, prieš buvo 14, o dar 14 susilaikė.
Pataisų iniciatorius, liberalas Simonas Kairys, pabrėžia, kad tramvajus galėtų tapti svarbia Lietuvos viešojo transporto sistemos dalimi, ypač didmiesčiuose, kur vis labiau jaučiamos spūstys. Jo teigimu, tramvajus galėtų būti patraukli alternatyva automobiliui kasdienėms kelionėms į darbą ar mokslus, o tai aktualu ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei kituose augančiuose miestuose.
Kodėl tramvajus domina Lietuvos vairuotojus?
Lietuvos automobilių rinka pastaraisiais metais išlieka aktyvi, tačiau kartu auga ir klausimas, kaip sumažinti automobilių srautus tankiai užstatytose miesto teritorijose. Daug vairuotojų Lietuvoje kasdien susiduria su stovėjimu spūstyse, didėjančiomis parkavimo kainomis ir laiko nuostoliais. Todėl tramvajus, kaip ekologiškas ir didelio keleivių srauto transporto sprendimas, galėtų tapti rimta alternatyva įprastam miesto transportui.
Teisinės kliūtys: neužtenka vien pataisų
Nors projekto tikslas buvo suteikti tramvajui teisinį pagrindą, Seimo teisininkai pažymi, kad vien kelių transporto ar kelių įstatymo pakeitimų neužtektų. Tramvajus, jų vertinimu, labiau priskirtinas miesto bėginiam, arba geležinkelio transportui, o ne kelių transporto priemonių kategorijai. Tai reiškia, kad reikėtų platesnio reguliavimo, apimančio ne tik statusą, bet ir visą sistemos veikimą.
Kokie klausimai turėtų būti išspręsti?
Teisininkai akcentuoja, kad įteisinus tramvajų būtų būtina reglamentuoti infrastruktūros įrengimą, techninius reikalavimus, saugos standartus, priežiūrą, valdymą ir tramvajų vairuotojams keliamus reikalavimus. Taip pat tektų peržiūrėti Kelių eismo taisykles, jei tramvajus mieste važiuotų kartu su kitomis eismo dalyvėmis pagal bendrą eismo režimą.
Techninės savybės, dizainas ir rinkos pozicija
Lyginant su įprastais miesto autobusais, tramvajus dažniausiai pasižymi didesne talpa, ramesniu važiavimu ir mažesnėmis emisijomis, ypač jei sistema būtų elektrinė. Europos miestuose tokie sprendimai jau seniai naudojami kaip modernios miesto mobilumo sistemos dalis, o Lietuva šiuo požiūriu vis dar atsilieka. Jei tramvajaus projektai kada nors pajudėtų į priekį, jie galėtų pakeisti ne tik viešojo transporto įvaizdį, bet ir prisidėti prie tvaraus judumo strategijos.
Kaip tai galėtų paveikti Lietuvos automobilių rinką?
Ilgainiui tramvajaus atsiradimas galėtų turėti įtakos ir Lietuvos automobilių rinkai. Miestuose sumažėjus poreikiui kasdien važinėti nuosavu automobiliu, daliai vairuotojų Lietuvoje tai galėtų pakeisti mobilumo įpročius. Tuo pat metu automobilių paklausa greičiausiai išliktų stipri priemiesčiuose ir regionuose, kur viešojo transporto tinklas yra mažiau išvystytas.
Tramvajus – ateities idėja, kuriai reikia daugiau nei politinės valios
Nors diskusijos dėl tramvajaus Lietuvoje tęsiasi jau seniai, realaus teisinio reguliavimo iki šiol nėra. Šis atvejis dar kartą parodė, kad norint modernizuoti Lietuvos miestų transportą, neužtenka vien deklaracijų – reikia aiškios infrastruktūros vizijos, teisės aktų pakeitimų ir ilgalaikio planavimo. Kol kas tramvajus išlieka daugiau miesto mobilumo vizija nei realiai įgyvendinamas projektas, tačiau jo potencialas Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose akivaizdžiai išlieka didelis.
Šaltinis: delfi
Palikite komentarą