Brokuoti keliai kainuos brangiau: griežtėja kontrolė

Lietuvoje stiprinama naujai tiesiamų ir rekonstruojamų kelių asfalto dangos kokybės priežiūra. Vairuotojams tai turėtų reikšti patvaresnius kelius, mažesnę ankstyvų dangos pažeidimų riziką ir aiškesnę rangovų atsakomybę už atliktus darbus.

Nuo šiol techninių reikalavimų neatitinkantiems rangovams gali tekti ne tik susitaikyti su finansinėmis išskaitomis. Jei kelio danga bus pripažinta brokuota, ją teks pašalinti ir įrengti iš naujo. Tokia tvarka taikoma siekiant, kad į kelių infrastruktūrą investuojamos valstybės lėšos duotų ilgalaikį rezultatą, o naujai nutiesti ar atnaujinti keliai tarnautų gerokai ilgiau.

Asfalto sutankinimo kartelė keliama iki 98 proc.

Vienas svarbiausių pokyčių – padidintas minimalus asfalto dangos sutankinimo rodiklis. Anksčiau buvo reikalaujama, kad jis siektų bent 97 proc., tačiau dabar riba pakelta iki 98 proc. Šis parametras laikomas itin svarbiu, nes nuo jo tiesiogiai priklauso, kaip danga atlaikys intensyvų transporto srautą, drėgmę ir temperatūros pokyčius.

Tinkamai sutankintas asfaltas yra atsparesnis deformacijoms, mažiau linkęs sugerti vandenį ir geriau išlaiko projektines savybes eksploatacijos metu. Būtent dėl to kelių specialistai pabrėžia, kad asfalto sutankinimas nėra formalus rodiklis – tai viena pagrindinių sąlygų, lemiančių kelio ilgaamžiškumą.

Jeigu laboratoriniai tyrimai parodys, kad reikiamas sutankinimo lygis nepasiektas, rangovams bus taikomos finansinės sankcijos. Dar griežtesnės pasekmės laukia tais atvejais, kai sutankinimas nesieks 95,5 proc. Tokia danga bus laikoma brokuota, todėl ją reikės išfrezuoti ir pakloti iš naujo.

Patikros atliekamos taip, kad rezultatų nebūtų galima paveikti

Asfalto dangos kokybės tyrimus visoje šalyje vykdo AB „Viamatika“ specialistai. Jie vertina, ar įrengta danga atitinka techniniuose reikalavimuose nustatytus kriterijus. Tikrinamas ne tik asfalto sluoksnio storis ir sutankinimas, bet ir oro tuštymių kiekis bei skirtingų sluoksnių sukibimas.

Kadangi šių savybių neįmanoma patikimai įvertinti vien apžiūrėjus kelią, iš dangos gręžiami specialūs mėginiai. Vėliau jie tiriami laboratorijoje, kur nustatomi konkretūs dangos parametrai. Tokia kontrolė leidžia tiksliau įvertinti, ar darbai atlikti pagal reikalavimus, o ne remtis vien vizualiu įspūdžiu.

Svarbu ir tai, kad mėginių gręžimo vietos parenkamos atsitiktinai. Jas nustato kompiuterinė programa, todėl nei rangovas, nei užsakovas, nei laboratorijos darbuotojai negali pasirinkti, kurioje vietoje bus atliekamas matavimas. Patikros vykdomos ne rečiau kaip kas 300 metrų, todėl vertinama visa kelio atkarpa, o ne pavieniai, iš anksto pasirinkti ruožai.

Daugiau dėmesio – provėžoms ir sluoksnių sukibimui

Kartu griežčiau prižiūrimas ir skirtingų asfalto sluoksnių tarpusavio sukibimas. Šis rodiklis taip pat turi didelę reikšmę dangos patvarumui, nes nuo jo priklauso, kaip kelias laikysis veikiamas eismo apkrovų. Šiemet reikalavimų neatitikimai nustatyti 6,2 proc. atliktų bandymų, todėl šios kontrolės apimtys didinamos.

Nuo praėjusių metų Lietuvoje taikomi ir griežtesni reikalavimai asfalto mišinio atsparumui provėžų susidarymui. Jie parengti atsižvelgiant į kitų Europos valstybių patirtį. Tikimasi, kad nuoseklesnė kokybės kontrolė, aukštesni techniniai standartai ir aiškesnė rangovų atsakomybė padės sumažinti ankstyvų defektų tikimybę, prailgins kelių eksploatavimo laiką ir prisidės prie saugesnio eismo Lietuvos keliuose.