„Porsche“ lipnus sprendimas ratų prasisukimui mažinti

„Porsche“ pateikė patento paraišką naujai sistemai, kuri ant padangų purškia lipnią cheminę medžiagą, kad gerokai pagerintų sukibimą ir starto našumą. Idėja iš esmės paprasta: pagal poreikį padidinti padangų sukibimą, kad didesnė variklio galios dalis virstų greitėjimu į priekį, o ne dūmais ir ratų prasisukimu.

Kodėl tai svarbu didelio našumo automobiliams

Perduoti galią kelio dangai yra vienas didžiausių iššūkių didelės galios automobiliams. Gamintojai tradiciškai pasitelkia platesnes padangas, pažangias traukos kontrolės sistemas arba visų varančiųjų ratų pavarą, kad sumažintų ratų prasisukimą. Šie sprendimai veikia, tačiau jie didina svorį, sudėtingumą arba verčia daryti kompromisus dėl komponavimo. Tiksliai purškiami klijai žada pastebimai pagerinti 0-60 mylių/val. laiką ir starto patikimumą be nuolatinių mechaninių pakeitimų.

Kaip veiktų „Porsche“ sistema

Pagal patentą sistema naudotų specialų aplikatorių, apibūdinamą kaip šukos arba valytuvas, kuris tolygiai paskirstytų lipnų skystį per padangos protektorių. Automobilio adaptyvioji pakaba galėtų šiek tiek pakelti varančiuosius ratus ir juos pasukti, kad prieš startą iš vietos arba maksimalų įsibėgėjimą būtų padengtas visas protektorius. Jutikliai stebėtų kelio ir padangų sąlygas, valdytų laiką, mišinio pasirinkimą ir kiekį, todėl reguliavimas realiuoju laiku būtų įmanomas net posūkiuose.

Pagrindinės siūlomos funkcijos:

  • Tolygus paskirstymas specialiu aplikatoriumi, kad neliktų sausų vietų
  • Adaptyvioji pakaba, leidžianti pasukti ratą ir padengti visą protektoriaus paviršių
  • Kelių mišinių pasirinkimas skirtingoms temperatūroms ir dangoms
  • Jutiklių integracija aktyvavimui realiuoju laiku ir saugos patikroms

Ne visiškai nauja idėja, bet gerokai sudėtingesnė

Lipnių medžiagų naudojimas sukibimui didinti turi automobilių sporto istoriją. Drago trasose nuo 8-ojo dešimtmečio seniai naudojami klijai, tokie kaip PJ1 TrackBite, kad pagerėtų sukibimas startuojant. „General Motors“ prieš daugelį metų net bandė „skystų padangų grandinių“ koncepciją žiemos vairavimui, tačiau ji neprigijo. Vis dėlto „Porsche“ sprendimas yra kur kas pažangesnis, nes platesniam pritaikymui sujungia jutiklius, pakabos valdymą ir kintamą cheminę sudėtį.

Praktinės kliūtys ir saugumo klausimai

Nors našumo potencialas įspūdingas, realiame pasaulyje laukia rimtų kliūčių. Cheminių medžiagų purškimas viešuosiuose keliuose gali būti neteisėtas ir kelti aplinkosaugos problemų, ypač jei tirpalas yra hidrofobinis ir lietuje dangą paverčia pavojingai slidžia. Lenktynių trasos taip pat gali tam prieštarauti, ypač tos, kuriose vyksta motociklų renginiai, nes dangos užteršimas gali turėti katastrofiškų pasekmių.

Privalumai ir trūkumai trumpai:

  • Privalumai: greitesni startai, geresnis 0-60 mylių/val. ir rato įveikimo laikas, minimalūs techninės įrangos pakeitimai
  • Trūkumai: teisiniai ir aplinkosaugos klausimai, trasų pritarimas, galimi saugumo pavojai šlapiomis sąlygomis

Automobilių entuziastams ši koncepcija skamba kaip našumo spektaklis, kuriame dera išmani inžinerija ir ginčytini sprendimai. Kasdieniam vairavimui ji gali būti nepraktiška, tačiau nesunku įsivaizduoti gamyklinį sportinį automobilį arba patvirtintą tik dragui skirtą modelį, kuriam kontroliuojamas naudojimas vien trasoje suteiktų realios naudos. Ir taip, daugelis juokaus, kad tokia sistema labiau tiktų „Dodge Challenger Demon“, tačiau „Porsche“ požiūris remiasi jutikliais, pakaba ir patentais, o ne vien brutalia jėga.