Lietuvos vairuotojams netrukus turėtų paaiškėti, kokia šviesoforų veikimo tvarka bus taikoma visoje šalyje. Šiuo metu skirtinguose miestuose ir keliuose vairuotojai susiduria su nevienoda praktika: vienose sankryžose žalias signalas prieš geltoną dar sumirksi, kitose jis iš karto pasikeičia į geltoną, o vėliau – į raudoną. Tokia situacija daliai eismo dalyvių kelia neaiškumų ir, specialistų vertinimu, gali prisidėti prie pavojingų situacijų sankryžose.

Diskusija dėl mirksinčio žalio šviesoforo signalo Lietuvoje tęsiasi jau kelerius metus. Dar 2022 metais Susisiekimo ministerija buvo pranešusi apie planus atsisakyti žalio signalo mirksėjimo. Pagal tokią tvarką šviesoforas iš žalio signalo tiesiogiai persijungtų į geltoną, o po jo – į raudoną. Vis dėlto šis pakeitimas per ketverius metus nebuvo įgyvendintas visoje šalyje ir pritaikytas tik dalyje kelių, kuriuos administruoja „Via Lietuva“.

Vairuotojus klaidina skirtinga sankryžų logika

Vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis atkreipia dėmesį, kad nevienodai veikiantys šviesoforai vairuotojams apsunkina sprendimų priėmimą. Pasak jo, žmogus, atvykęs į kitą Lietuvos miestą, turi greitai perprasti vietinę eismo organizavimo tvarką, nors šalyje ji turėtų būti aiški ir vienoda. Tokios aplinkybės gali lemti dvejones, staigesnius manevrus ir padidinti avarinių situacijų tikimybę.

Skirtinga praktika pastebima net toje pačioje savivaldybėje. Pavyzdžiui, Vilniuje daugelyje sankryžų žalias šviesoforo signalas prieš pasikeisdamas mirksi, tačiau Nemenčinės plente, ties Miškonimis, šviesoforas iš žalio signalo iš karto pereina į geltoną. Vairuotojams, kurie įpratę prie vieno modelio, toks skirtumas gali tapti netikėtas.

Dalis gyventojų palaiko mirksinčio žalio signalo išsaugojimą. Jų teigimu, toks įspėjimas leidžia iš anksto pasiruošti stabdymui ir sumažina netikėtumo veiksnį. Ypač tai aktualu mažiau patyrusiems vairuotojams, kurie sankryžose dažniau linkę reaguoti atsargiau. Vienas sostinės vairuotojų pabrėžė, kad mirksėjimas jam suteikia aiškų signalą, jog reikia ruoštis sustoti, todėl tokia sistema atrodo saugesnė ir labiau įprasta.

Mirksintis žalias signalas turi ir privalumų, ir trūkumų

Įprastai žalias šviesoforo signalas prieš įsijungiant geltonam sumirksi keturis kartus. K. Povilaitis pripažįsta, kad toks sprendimas gali padėti išvengti staigaus stabdymo, nes vairuotojai turi daugiau laiko įvertinti situaciją. Vis dėlto instruktorius pabrėžia, kad mirksėjimas ne visada reiškia saugesnį eismą.

Pasak jo, dalis vairuotojų mirksintį žalią signalą supranta ne kaip raginimą ruoštis sustoti, o kaip paskutinę galimybę dar spėti pravažiuoti sankryžą. Tokiais atvejais kai kurie vairuotojai didina greitį, į sankryžą įvažiuoja jau degant geltonam ar net raudonam signalui, o kartais tai daro viršydami leistiną greitį. Būtent toks elgesys gali tapti rimtu pavojumi kitiems eismo dalyviams.

Galutinis sprendimas žadamas po Žolinių

Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad Lietuvoje turėtų būti pereita prie vienodos šviesoforų veikimo tvarkos. Nors galutinis sprendimas dar nepaskelbtas, ministras užsiminė, kad mirksinčio žalio signalo variantas gali būti paliktas. Jo teigimu, aišku viena: signalų seka išliks įprasta – iš žalio bus pereinama į geltoną, o iš geltono – į raudoną. Ar žalias signalas prieš tai mirksės, turėtų būti pranešta po Žolinių.

Sprendimas, anot ministro, bus priimtas įvertinus ekspertų išvadas, „Via Lietuvos“ poziciją ir eismo saugos specialistų rekomendacijas. Kartu pabrėžiama, kad svarbus bus ir gyventojų požiūris, nes būtent vairuotojai kasdien susiduria su šia tvarka realiose eismo situacijose.

Kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje mirksinčių žalių šviesoforo signalų nėra. Lietuvoje šiuo metu fiksuojami 32 šviesoforai, kuriuose žalias signalas nemirksi ir iš karto pereinama prie kitos signalų sekos. Artimiausias ministerijos sprendimas turėtų nulemti, ar tokia praktika plėsis, ar vis dėlto visoje šalyje bus paliktas vairuotojams gerai pažįstamas mirksintis žalias signalas.