Vilniaus Vileišio gatvė vairuotojams tapo spąstais

Vilniuje esanti Vileišio gatvė pastaruoju metu tapo tikru galvos skausmu vairuotojams. Čia įrengta dviračių gatvė sukėlė situaciją, kai už netinkamą dviratininko aplenkimą galima sulaukti itin griežtos sankcijos – nuo 170 iki 230 eurų baudos ir privalomo vairuotojo pažymėjimo atėmimo nuo trijų iki šešių mėnesių. Dėl to vien šioje gatvėje per metus teisių neteko jau daugiau nei šimtas vairuotojų.

Pasak vairuotojų, problema kyla tuomet, kai dviratininkas važiuoja itin lėtai, o automobilis jo lenkti negali. Tokia tvarka daugeliui atrodo ne tik neįprasta, bet ir sunkiai logiška, ypač kai eismas gatvėje tampa vangus ir susidaro spūstys.

Vairuotojai ir gyventojai: baudos atrodo neproporcingos

Apie situaciją Vileišio gatvėje kalbinti vilniečiai neslėpė pasipiktinimo. Vieni pabrėžė, kad kartais prieš automobilius važiuoja dviratininkai vos 7 km/h greičiu, todėl tenka judėti iš paskos. Kiti svarstė, jog tokiu atveju bausmė vairuotojui yra pernelyg griežta.

Gyventojų nuomonės išsiskyrė. Dalies apklaustųjų vertinimu, tokia gatvė galėtų būti naudinga siekiant mažinti tranzitinį eismą. Kiti sakė nesuprantantys pačios dviračių gatvės idėjos, nes, jų manymu, ji apsunkina įprastą eismo judėjimą ir kelia bereikalingą įtampą tarp skirtingų eismo dalyvių.

Kodėl vairuotojai praranda teises?

Vilniaus policijos atstovas Tomas Bražėnas paaiškino, kad už draudžiamą dviratininko aplenkimą taikomos gana griežtos administracinės nuobaudos. Policijos duomenimis, vairuotojams skiriama nuo 170 iki 230 eurų bauda, taip pat paimamas vairuotojo pažymėjimas 3–6 mėnesių laikotarpiui.

Pasak pareigūnų, dalis vairuotojų tiesiog nežino taisyklių, kai kurie nėra įpratę prie tokio kelio ženklinimo, o dar kiti ženklo nepastebi. Tačiau pasekmės visais atvejais išlieka tokios pačios. Dėl to Vileišio gatvė daugeliui vairuotojų jau įgijo vietos, kurioje labai lengva netekti teisių, reputaciją.

Diskusijas kursto ir dviratininkų elgesys

Situaciją dar labiau komplikuoja kai kurių dviratininkų elgesys. Pasak kalbintų žmonių, pasitaiko atvejų, kai dviratininkai važiuoja sąmoningai lėtai, filmuoja juos lenkiančius automobilius ir vėliau kreipiasi į policiją. Tokia praktika daliai vairuotojų atrodo kaip provokacija, o ne normalus eismo dalyvių elgesys.

Vairuotojai teigia, kad kai dviratininkas važiuoja itin lėtai, automobilio vairuotojas patenka į keblią padėtį: jis negali saugiai tęsti kelionės įprastu tempu, tačiau kartu negali ir aplenkti, nes tai užtraukia nuobaudą. Būtent dėl to ši gatvė kai kurių specialistų ir gyventojų vadinama absurdiška.

Antakalnyje – ne viena tokia gatvė

Vilniuje iš viso yra septynios dviračių gatvės, tačiau būtent Vileišio gatvėje pažeidimų fiksuojama daugiausia. Policijos teigimu, šiemet šioje gatvėje užfiksuota daugiau nei 80 draudžiamo lenkimo manevrų nuo sausio mėnesio. Palyginimui, panaši Čiurlionio gatvė per tą patį laikotarpį sulaukė vos dviejų tokių pažeidimų.

Būtent todėl Vileišio gatvė išsiskiria iš kitų sostinės dviračių gatvių. Nors kitur per metus nubaudžiamas tik vienas kitas vairuotojas, čia sankcijos skiriamos nuolat, o bendras atvejų skaičius kasmet išlieka labai didelis.

Specialistai kritikuoja sprendimą

Saugaus eismo specialistas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas tokį reglamentavimą vertina kritiškai. Jo teigimu, Vilniuje trūksta magistralių ir patogių arterijų, kurios padėtų mažinti spūstis, todėl gatvės uždarymas tranzitui ir griežtas baudimas už lenkimą atrodo nelogiškas sprendimas.

Pasak A. Pakėno, kai viena gatvė tarsi atiduodama vienai eismo dalyvių grupei, o už bet kokį bandymą ją įveikti taikomos itin griežtos sankcijos, sistema tampa neadekvati realiai eismo situacijai.

JUDU: dviračių gatvės veikia

Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „JUDU“ dviračių gatvių idėją vertina palankiai. Pasak eismo organizavimo ir valdymo skyriaus vadovo Evaldo Morkūno, tokios gatvės iš esmės veikia: jomis juda dviratininkai, tačiau tuo pačiu gali važiuoti ir automobiliai.

E. Morkūno teigimu, šios gatvės reikšmingų kliūčių eismui nesukėlė, tačiau problemų vis dar kelia nepakankamas eismo dalyvių informuotumas. Būtent todėl gatvėje neseniai atsirado papildomi informaciniai stendai ir ženklai, kuriuose aiškiai nurodoma, kad dviratininkų lenkti draudžiama, o maksimalus greitis čia siekia 30 km/h.

Susisiekimo ministerija siūlo švelninti sankcijas

Po ilgų svarstymų Susisiekimo ministerija vis dėlto pripažino, kad dabartinės baudos gyvenamosiose zonose ir dviračių gatvėse yra per griežtos. Ministerija siūlo keisti administracinę tvarką ir už tokius pažeidimus numatyti mažesnes pinigines baudas – nuo 60 iki 90 eurų – bei atsisakyti privalomo vairuotojo pažymėjimo atėmimo.

Ministerijos teigimu, dabartinės sankcijos yra neproporcingos realiai keliamai rizikai, ypač lyginant jas su panašiais pažeidimais sankryžose, geležinkelio pervažose, pėsčiųjų perėjose ar kelio ruožuose, kur eismo intensyvumas ir greitis būna gerokai didesni. Todėl, institucijos vertinimu, taisykles būtina suvienodinti ir pritaikyti prie realių eismo sąlygų.

Pažeidimų skaičius sparčiai auga

Administracinių nusižengimų registro duomenys rodo, kad vairuotojų, nubaustų už lenkimą gyvenamosiose zonose ir dviračių gatvėse, skaičius per pastaruosius metus smarkiai išaugo. Užpernai tokių atvejų buvo tik 3, pernai – 15, o šiemet jau užfiksuota 102.

Tai rodo, kad problema Vilniuje ne tik egzistuoja, bet ir kasmet tampa vis aktualesnė. Kol vieni eismo dalyviai ragina išsaugoti dviračių gatvių idėją, kiti tikisi, kad taisyklės bus pakeistos taip, jog jos būtų aiškesnės ir teisingesnės tiek vairuotojams, tiek dviratininkams.