Naujas sukčių triukas taikosi į vairuotojų parkavimą

Lietuvoje fiksuojama nauja sukčiavimo banga, nutaikyta į vairuotojus. Gyventojai gauna SMS žinutes apie neva nesumokėtą parkavimo mokestį, o Vilniuje pastebimi ir atvejai, kai ant parkomatų bei kitos parkavimo infrastruktūros klijuojami netikri QR kodai. Abiem atvejais vairuotojai nukreipiami į suklastotas mokėjimo svetaines, kuriose siekiama išvilioti banko kortelių duomenis ir kitą jautrią informaciją.

„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis sako, kad tokios schemos sukčiai pasitelkia neatsitiktinai – jie išnaudoja kasdienes situacijas, kurias žmonės laiko įprastomis ir mažai keliančiomis įtarimų.

Skuba ir baimė sumokėti brangiau

Pasak specialisto, parkavimas yra paslauga, kuria vairuotojai naudojasi nuolat, todėl žinutė apie kelis eurus siekiančią skolą daugeliui gali pasirodyti tikroviška. Būtent tuo ir naudojasi nusikaltėliai – jie kuria spaudimą veikti greitai, grasina didesnėmis baudomis ir siekia, kad žmogus nesuspėtų patikrinti informacijos.

„Sukčiai nori, kad žmogus priimtų sprendimą nepasvarstęs ir nepatikrinęs, ar žinutė tikra. Kuo didesnis skubos jausmas, tuo mažesnė tikimybė, kad auka pastebės apgaulę“, – aiškina D. Povilaitis.

SMS žinutės ir klijuojami QR kodai

Eksperto teigimu, pastaruoju metu matyti ir dar viena tendencija – nusikaltėliai vienu metu naudoja kelis kanalus. Vieni vairuotojai gauna SMS su nuorodomis į netikras svetaines, kiti prie parkomatų pastebi QR kodus, kurie taip pat veda į apgaulingus mokėjimo langus.

Iš esmės tai ta pati schema, tik pateikiama skirtingomis formomis. Nuskenavus QR kodą arba paspaudus atsiųstą nuorodą galima patekti į svetainę, kuri vizualiai labai primena oficialių parkavimo paslaugų teikėjų puslapius. Tokiose formose dažniausiai prašoma suvesti banko kortelės duomenis arba prisijungimo informaciją, o vėliau ji gali būti panaudota finansiniams nusikaltimams.

Kaip apsisaugoti nuo apgaulės

D. Povilaitis pabrėžia, kad oficialūs parkavimo paslaugų teikėjai paprastai nesiunčia raginimų mokėti per atsitiktines nuorodas ar neaiškiai atsiradusius QR kodus. Todėl bet kokį pranešimą apie galimą skolą verta tikrinti tik oficialiose programėlėse arba interneto svetainėse.

„Jeigu gaunate žinutę apie neva nesumokėtą parkavimą, pirmiausia atsidarykite savo naudojamą parkavimo programėlę arba patys įeikite į oficialų paslaugų teikėjo puslapį. Nespauskite nuorodų iš įtartinų SMS ir neskenuokite QR kodų, jei nesate tikri jų kilme. Sukčiai vis dažniau kuria profesionaliai atrodančius puslapius, todėl vien išvaizda pasitikėti nebeužtenka“, – sako ekspertas.

Budrumas išlieka svarbiausia apsauga

Pasak jo, šie atvejai dar kartą rodo platesnę tendenciją: sukčiai nuolat ieško būdų pasinaudoti žmonių pasitikėjimu žinomais prekių ženklais ir įprastomis paslaugomis. Dėl to svarbiausia apsauga išlieka atidumas, kritinis vertinimas ir atsargumas atliekant mokėjimus internete.

Prie saugumo gali prisidėti ir papildomos priemonės – naršyklėse integruotos apsaugos nuo fišingo funkcijos, antivirusinės programos bei tokie sprendimai kaip „Telia Safe“, galintys įspėti apie potencialiai pavojingas svetaines. Vis dėlto svarbiausias žingsnis išlieka paprastas: prieš mokant visada verta patikrinti, ar tikrai esate oficialioje sistemoje.