Dyzelino kainos vėl kils: mokesčiai atneš staigmenų 2027 m.

Lietuvos vairuotojų ir vežėjų laukia naujas dyzelino kainų šuolis. Jei valstybė nepakeis dabar numatytos degalų apmokestinimo tvarkos, nuo 2027 metų dyzelino litras gali pabrangti maždaug dešimčia centų. Didžiausią įtaką tam turės daugiau nei dvigubai didėsianti anglies dioksido (CO2) dedamoji, įskaičiuojama į degalų akcizą.

Ekspertai pabrėžia, kad būsimas brangimas bus susijęs ne vien su naftos kainomis pasaulinėse rinkose. Transporto sektoriaus sąnaudas papildomai didins naujoji „Via Toll“ kelių rinkliavos sistema, o nuo 2028 metų visa apimtimi įsigaliosianti Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistema ETS2. Šie pokyčiai gali atsispindėti ne tik degalinių švieslentėse, bet ir prekių bei paslaugų savikainoje.

Tuo metu dyzelino pardavimai Lietuvoje jau penktą mėnesį iš eilės mažėja. Viena pagrindinių priežasčių – degalų kainų skirtumai kaimyninėse šalyse. Tarptautinio transporto įmonės, galinčios pasirinkti, kur pildyti vilkikų bakus, vis dažniau degalus perka ten, kur jie pigesni.

CO2 dedamoji nuo 2027 metų didės 2,4 karto

2025 metų pabaigoje Seimas nusprendė 2026 metais nedidinti dyzelinui taikomos CO2 dedamosios. Ji palikta 53,6 euro už 1000 litrų. Vis dėlto šis sprendimas reiškė tik vienų metų atidėjimą, o ne visišką mokesčio didinimo atsisakymą.

Pagal šiuo metu numatytą planą nuo 2027 metų CO2 dedamoji sieks 131 eurą už 1000 litrų. Tai reiškia, kad ji padidės maždaug 2,4 karto. Kadangi ši dedamoji yra bendro dyzelino akcizo dalis, keisis ir visas degalams taikomas akcizo tarifas.

Kitąmet bendras dyzelino akcizas turėtų didėti nuo 553,6 euro iki 631 euro už 1000 litrų. Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) skaičiavimu, vien dėl CO2 dedamosios pokyčio mokesčių dalis galutinėje litro dyzelino kainoje išaugtų maždaug 9,4 cento.

Tai reikštų, kad degalai brangtų net ir tuo atveju, jei naftos kaina pasaulinėje rinkoje nesikeistų. Jei kartu brangtų ir nafta, galutinis dyzelino kainos padidėjimas galėtų būti dar didesnis.

LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju kalbama ne apie nuo Lietuvos nepriklausančias aplinkybes, tokias kaip geopolitiniai konfliktai ar pasaulinės naftos kainų tendencijos. Pasak jos, didelę būsimo brangimo dalį lems Lietuvos teisės aktuose jau numatytas mokestinis sprendimas.

Asociacija prognozuoja, kad didesnės degalų kainos didins transporto ir gamybos sąnaudas. Dėl to gali brangti prekės ir paslaugos, kurių kainose atsispindi logistikos, degalų ar energijos kaštai. Sunkiojo transporto ir degalų prekybos atstovai tikisi, kad valdžia dar iki 2027 metų ieškos būdų sušvelninti prognozuojamą kainų šuolį.

Degalai Lietuvoje vėl brangsta

Naujas mokesčių didinimas numatomas tuo metu, kai Lietuvos degalinėse po pertraukos vėl fiksuojamas kainų augimas. Tam įtakos turi pabrangusi nafta ir išaugusios didmeninės degalų kainos. Naftos rinką papildomai veikia paaštrėjusi įtampa Artimuosiuose Rytuose bei JAV ir Irano konfliktas.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, vieną ketvirtadienį vidutinės benzino ir dyzelino kainos šalyje, palyginti su ankstesne diena, padidėjo. Dyzelino litras skirtingose degalinėse kainavo nuo 1,98 iki 2,23 euro. Vidutinė populiariausių degalų kaina siekė 2,09 euro – 0,81 proc. daugiau nei trečiadienį.

Didžiausia nurodyta dyzelino kaina siekė 2,23 euro už litrą. Tokią kainą siūlė „Viada“ tinklo degalinė Panevėžio rajone. Benzino kainos svyravo nuo 1,69 iki 1,95 euro, o vidurkis siekė 1,84 euro ir per parą padidėjo 0,82 procento.

Degalų kainos skirtingose degalinėse skiriasi dėl kelių priežasčių. Galutinę kainą sudaro ne tik naftos ir perdirbto produkto vertė, bet ir akcizas, pridėtinės vertės mokestis bei degalinės marža. Apytiksliai 50–55 proc. galutinės kainos sudaro akcizas ir 21 proc. PVM, 35–40 proc. tenka pačiam produktui, o maždaug 5–10 proc. – degalinės maržai.

Pasaulinių naftos kainų pokyčiai Lietuvos degalinėse paprastai atsispindi ne iš karto. LEA nurodo, kad jų poveikis dažniausiai pasimato po vienos–trijų savaičių. Todėl dabartinis naftos brangimas dar kurį laiką gali daryti spaudimą degalų kainoms Lietuvoje.

Konfliktai jau buvo pakėlę degalų kainas

Artimųjų Rytų konfliktui paveikus pasaulines naftos rinkas, degalai Lietuvoje jau buvo pastebimai pabrangę. Nuo konflikto pradžios vasario pabaigoje iki kainų piko kovą ir balandį dyzelinas pabrango iki 20 proc., o benzinas – maždaug 10 procentų.

Kainų piko metu dyzelino litras buvo maždaug 26–27 centais brangesnis nei vasarį, prieš prasidedant konfliktui. Svertinė vidutinė kaina buvo pasiekusi apie 2,13 euro už litrą, o kai kuriose degalinėse dyzelinas kainavo daugiau nei 2,20 euro. Benzino kaina per tą patį laikotarpį padidėjo maždaug 11–13 centų, o aukščiausia vidutinė kaina kai kuriuose tinkluose viršijo 1,95 euro.

Naujas naftos kainų šuolis didina tikimybę, kad degalų brangimas dar nesibaigė. Vis dėlto galutinę situaciją lems ne tik geopolitika, bet ir naftos pasiūlos bei paklausos pokyčiai.

Naftos rinkos prognozės išlieka neapibrėžtos

Karo pradžioje, sutrikus laivybai per Hormuzo sąsiaurį, naftos kaina buvo staigiai šoktelėjusi. Kovą „Brent“ rūšies naftos kaina buvo pasiekusi maždaug 120 JAV dolerių už barelį. Birželį ir liepą ji kuriam laikui stabilizavosi ties maždaug 72 doleriais.

Tačiau rugpjūčio viduryje atsinaujinus raketų atakoms ir sugriežtinus Irano uostų blokadą, rinkoje vėl padidėjo tiekimo sutrikimų rizika. Po JAV smūgių Irano raketų paleidimo įrenginiams Larako saloje ir Irano atsakomųjų atakų prieš JAV bazes regione nafta vėl pabrango.

Rugpjūčio 31 dieną „Brent“ kaina padidėjo 2,7 proc., o rugsėjo 1-osios rytą augo dar 1,2 procento ir siekė 91,54 JAV dolerio už barelį. Toks pokytis tą pačią dieną tiesiogiai neatsispindi Lietuvos degalinių kainose, tačiau ilgainiui gali paveikti didmenines kainas.

JAV Energetikos informacijos administracija prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį „Brent“ naftos kaina gali laikytis ties maždaug 85 doleriais už barelį, o ketvirtąjį ketvirtį sumažėti iki maždaug 80 dolerių. Tokia prognozė grindžiama tikėtinu rinkos persibalansavimu ir lėtesniu naftos paklausos augimu Kinijoje.

Kita vertus, kai kurie analitikai neatmeta trumpalaikių šuolių iki 90–100 JAV dolerių už barelį. Tokį scenarijų galėtų paskatinti ilgiau trunkantys tiekimo sutrikimai Hormuzo sąsiauryje ir tolesnė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Jei neįvyks naujų didelių geopolitinių sukrėtimų, likusią metų dalį naftos kaina, tikėtina, išliks 80–90 dolerių už barelį intervale.

Transporto sąnaudas didins „Via Toll“ ir ETS2

Dyzelino akcizas nėra vienintelis veiksnys, artimiausiais metais galintis didinti transporto išlaidas. Nuo 2027 metų pradžios Lietuvoje turėtų pradėti veikti naujoji „Via Toll“ kelių rinkliavos sistema. Ji pakeis dabar naudojamas vinjetes.

Pagal naują tvarką krovininis transportas ir dalis keleivinio transporto mokės už kiekvieną mokamais keliais nuvažiuotą kilometrą. Todėl rinkliavos dydis priklausys nuo to, kiek kilometrų transporto priemonė įveiks apmokestinamame kelių tinkle. Kuo intensyviau bus naudojami mokami keliai, tuo didesnę pervežimo savikainos dalį sudarys rinkliava.

Dar vienas reikšmingas pokytis laukia nuo 2028 metų, kai visa apimtimi pradės veikti transporto ir pastatų sektoriams skirta ES taršos leidimų sistema ETS2. Pagal ją degalų tiekėjai turės įsigyti taršos leidimus už į rinką išleidžiamus degalus ir padengti jų išmetamo CO2 kiekį.

Nors leidimus formaliai pirks degalų tiekėjai, jų kaina taps papildoma degalų savikainos dalimi. Todėl dalis šių išlaidų gali būti perkelta galutiniams vartotojams didinant degalų kainą.

„Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigia, kad vežėjai negali neribotą laiką patys padengti visų augančių sąnaudų. Jei išlaidos didėja visame sektoriuje, jos galiausiai atsispindi pervežimo tarifuose ir prekių kainose parduotuvėse.

Dyzelino pardavimai mažėja penktą mėnesį

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad dyzelino rinka Lietuvoje ir toliau traukiasi. Liepą į vidaus rinką išleista 133,5 mln. litrų akcizu apmokestinto dyzelino. Tai 13,6 mln. litrų, arba 9,3 proc., mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Liepa tapo penktuoju mėnesiu iš eilės, kai dyzelino pardavimai buvo mažesni nei prieš metus. Kovą kritimas siekė 2,6 proc., balandį – 6 proc., gegužę – 10,1 proc., birželį – 4,3 proc., o liepą – 9,3 procento.

LIEPA vadovė teigia, kad rinkos kryptis aiški: nuo kovo dyzelino realizacija mažėja kas mėnesį. Beveik 16 proc. metinis nuosmukis, užfiksuotas 2025 metais, rodo, kad dyzelino rinka dar neatsigavo, o dėl degalų apmokestinimo kylantys konkurencingumo sunkumai išlieka.

Benzino rinka tuo metu juda priešinga kryptimi. Per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius į vidaus rinką išleista 9,6 proc. daugiau benzino nei prieš metus. Vien liepą benzino pardavimai padidėjo 3,7 procento.

Skirtingą degalų paklausos dinamiką iš dalies paaiškina vartotojų struktūra. Benziną daugiausia perka privatūs vairuotojai, o reikšmingą dyzelino dalį sunaudoja tarptautinio krovininio transporto įmonės. Jos gali planuoti, kurioje valstybėje papildyti vilkikų bakus.

Sunkiasvorių vilkikų bakuose gali tilpti iki 1500 litrų degalų. Todėl net kelių centų skirtumas už litrą tampa reikšmingas tiek vieno papildymo, tiek viso transporto parko mastu. Jei dyzelinas pigesnis Lenkijoje ar kitoje kaimyninėje valstybėje, vežėjai ten gali įsigyti didesnį degalų kiekį.

Verslas prašo keisti akcizo taikymą

Verslo organizacijos ragina valstybę iš naujo įvertinti degalų apmokestinimo politiką. Jų teigimu, sprendžiant dėl mokesčių reikėtų vertinti ne tik aplinkosaugos tikslus ir pajamas, gaunamas iš vieno parduoto litro, bet ir platesnį poveikį Lietuvos ekonomikai.

Vienu iš galimų sprendimų laikomas dalies dyzelino akcizo grąžinimas komerciniam transportui. Pagal siūlomą modelį vežėjas degalus pirmiausia pirktų Lietuvos degalinėje už įprastą kainą. Vėliau, pateikęs degalų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jis galėtų susigrąžinti nustatytą akcizo dalį.

Tokia schema būtų taikoma juridiniams asmenims, turintiems Bendrijos licenciją vežti krovinius. Ji taip pat galiotų Lietuvoje įsigytiems degalams, skirtiems krovininėms transporto priemonėms, kurių masė viršija 12 tonų.

Verslo atstovų vertinimu, grąžinamo akcizo dalį būtų galima koreguoti pagal realią rinkos padėtį ir degalų kainų skirtumus kaimyninėse šalyse. Tai leistų lanksčiau reaguoti į konkurencijos sąlygas, kartu išlaikant degalų pirkimo Lietuvoje kontrolę.

Degalų brangimas gali didinti infliaciją

Degalų kainos svarbios ne tik automobilių vairuotojams ar vežėjams. Jos įtraukiamos į prekių pristatymo, maisto gamybos, žemės ūkio, statybų ir daugelio paslaugų savikainą. Todėl naftos ir degalų brangimas gali paveikti visą tiekimo grandinę.

LIEPA atstovai pabrėžia, kad degalų kaina degalinės švieslentėje yra tik matomiausia šio proceso dalis. Didėjant transporto ir energijos išlaidoms, įmonės dalį papildomų kaštų gali perkelti į savo paslaugų ar produktų kainas. Taip degalų brangimas gali prisidėti prie bendro infliacijos augimo.

SEB prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje rudenį gali viršyti 6 proc., o vidutinė 2026 metų infliacija sudarys 5,3 procento. Naujas energijos kainų šuolis šią riziką dar labiau padidintų.

Todėl artėjantis dyzelino akcizo pokytis, naftos rinkos svyravimai, „Via Toll“ rinkliavos įvedimas ir ETS2 sistema transporto sektoriui tampa bendru iššūkiu. Kol kas neaišku, ar valstybė pakeis planuojamą apmokestinimo tvarką, tačiau verslas jau ragina sprendimus priimti įvertinus ne tik biudžeto pajamas, bet ir jų poveikį Lietuvos konkurencingumui.