2026 m. Lietuvoje traukiniais keliavo 3 mln. keleivių

2026 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos geležinkeliais keliavo 3 mln. keleivių – 11,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tuo pat metu krovinių vežimo apimtys mažėjo, nors abiejų segmentų vežėjų pajamos augo.

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius keleivių vežimo pajamos padidėjo 9,3 proc. ir siekė 55,4 mln. eurų. RRT ekspertų vertinimu, keleivių srautų augimui įtakos galėjo turėti valstybės sprendimas du mėnesius kompensuoti 50 proc. traukinių bilietų kainos.

Dėl šios priemonės valstybės kompensacijų keleivių vežimui poreikis per metus išaugo 16 proc. – iki 22,2 mln. eurų.

„Pirmojo pusmečio duomenys rodo dvi skirtingas tendencijas: keleivių geležinkeliuose daugėja, o krovinių vežimo apimtys toliau mažėja. Keleivių srautų augimą šiemet papildomai paskatino valstybės sprendimas kompensuoti dalį bilietų kainos, tuo metu krovinių segmente, nepaisant augusių pajamų, infrastruktūros naudojimas mažėja“, – teigia RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Jos teigimu, tai signalas įvertinti, ar dabartiniai infrastruktūros apmokestinimo ir keleivių vežimo finansavimo modeliai yra tvarūs bei skatina efektyviai naudoti geležinkelių infrastruktūrą.

Šiemet 91 proc. visų kelionių sudarė kelionės vietiniais maršrutais. Pagal viešųjų paslaugų sutartį vykdomais reisais keliavo 88,6 proc. visų keleivių, todėl didelė geležinkelių transporto pasiūlos dalis užtikrinama ne komerciniais pagrindais, o valstybės užsakytų viešųjų paslaugų modeliu.

2026 m. sausį–birželį parduota 2,3 mln. bilietų – beveik 12 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiau kaip 84 proc. bilietų keleiviai įsigijo skaitmeniniais ir savitarnos kanalais: internetu parduota apie 51 proc. visų bilietų, o mobiliojoje programėlėje – 19 proc.

Infrastruktūros mokesčių dalis keleivių vežimo pajamose per metus padidėjo nuo 5,9 iki 7 proc., tačiau išliko viena mažiausių Europoje.

Krovinių vežimo apimtys mažėjo, pajamos augo

2026 m. pirmąjį pusmetį krovinių vežimo pajamos siekė 134,8 mln. eurų ir buvo 6,6 proc. didesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Bendros krovinių vežimo apimtys sumažėjo 4,9 proc. – iki 2,6 mlrd. neto tonkilometrių (tkm). Tarptautinių vežimų apimtys krito 18,2 proc., o tranzitinių vežimų – 15,6 proc. Vidaus rinkoje krovinių vežimo apimtys išliko panašios.

Pajamoms augant, o vežimo apimtims mažėjant, vidutinės pajamos už vieną neto tonkilometrį padidėjo apie 12 proc. Infrastruktūros mokesčių dalis krovinių vežėjų pajamose reikšmingai nepasikeitė ir siekė 34,9 proc.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimo intensyvumas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, reikšmingai nesikeitė, tačiau infrastruktūros valdytojo pajamos augo. Didžiausią įtaką tam turėjo daugiau kaip 40 proc. padidėjęs tranzito tarifas, taikomas už Lietuvos geležinkelių infrastruktūros naudojimą vežant krovinius ir keleivius tarp trečiųjų, ne Europos Sąjungos, šalių.

2026 m. birželio pabaigoje Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje veikė septyni vežėjai: keleivius vežanti „LTG Link“ ir šeši krovinių vežėjai – „LTG Cargo“, „Akmenės cementas“, „Gargždų geležinkelis“, „Transachema“, „ORLEN Kolej“ bei „LDZ Cargo“.