7 Minutės
Vilniuje vienas svarbiausių viešojo transporto projektų vėl pajudėjo į priekį. Apeliacinis teismas nusprendė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių Latvijos bendrovėms „Liepājas autobusu parks“ (LAP) ir „NordBus“, todėl sostinės savivaldybė gali tęsti didžiausią savo istorijoje autobusų paslaugų konkursą. Šis sprendimas svarbus ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvos automobilių rinkai bei mobilumo sektoriui, nes nuo jo priklauso viešojo transporto pasiūla, keleivių patogumas ir miesto susisiekimo ateitis.
Konkurso sustabdymas būtų reiškęs dar vieną delsą jau daugiau nei metus trunkančiame procese. Dabar, teismo sprendimu, savivaldybė ir įmonė „Susisiekimo paslaugos“ gali grįžti prie procedūrų, o potencialūs vežėjai – laukti galutinio sprendimo dėl kelių svarbių maršrutų Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose.
Ką nusprendė teismas?
Birželio 4 dieną Apeliacinis teismas pakeitė Panevėžio apygardos teismo ankstesnę nutartį. Aukštesnės instancijos teisėjai pabrėžė, kad šiuo atveju būtina ginti viešąjį interesą, susijusį su pirkimo objektu. Kitaip tariant, teismas nusprendė, jog svarbiau už laikiną sustabdymą yra užtikrinti, kad pirkimo procedūros būtų baigtos kuo greičiau ir Vilniaus transporto sistema nepatirtų papildomų trikdžių.
Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Todėl Latvijos įmonių prašymas uždrausti savivaldybei pasirašyti sutartis trijose iš keturių konkurso dalių buvo atmestas.
Vilniaus valdžios argumentas – mobilumas ir saugumas
Savivaldybė savo ruožtu akcentavo, kad laikinas sutarčių pasirašymo draudimas būtų kenkęs ne tik administracinei procedūrai, bet ir kasdieniam miesto gyvenimui. Vilniaus valdžios teigimu, geopolitinė situacija verčia užtikrinti operatyvų transporto pajėgumų įsigijimą, todėl prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui, o ne atskirų tiekėjų komerciniams ginčams.
Be to, sostinė nurodė, kad didelėje miesto dalyje – nuo Didžiųjų Gulbinų ir Žemojo Pavilnio iki Valakampių, Turniškių, Kauno Vokės, Trakų Vokės ar Liudvinavo – alternatyvios viešojo transporto paslaugos šiuo metu nėra pakankamos. Tai reiškia, kad bet koks konkursinių procedūrų užstrigimas galėtų tiesiogiai riboti gyventojų judumą. Tokie klausimai itin aktualūs ir vairuotojams Lietuvoje, nes miesto transporto kokybė daro įtaką eismo srautams, parkavimui ir bendram mobilumo balansui.
Didžiausias Vilniaus konkursas per visą istoriją
Šis konkursas yra itin svarbus ir pagal mastą. Vilniaus meras Valdas Benkunskas anksčiau yra sakęs, kad per šį projektą savivaldybė planuoja įsigyti paslaugas iš privačių vežėjų, kurie viešojo transporto tinklą papildytų 327 naujais autobusais. Jei planas bus įgyvendintas, visas sostinės autobusų ir troleibusų parkas išaugtų iki 824 transporto priemonių. Tai reikštų ne tik didesnį pajėgumą, bet ir geresnį paslaugų prieinamumą, kuris gali keisti keleivių įpročius ir net paveikti automobilių naudojimo tendencijas Vilniuje.
Viešojo transporto plėtra sostinėje svarbi ir platesniame kontekste: kai mieste atsiranda daugiau naujų, modernesnių autobusų, dalis gyventojų dažniau renkasi viešąjį transportą vietoj asmeninio automobilio. Tokia tendencija matoma ir kitose Europos sostinėse, o Lietuvoje ji ypač aktuali dėl augančių degalų, draudimo ir automobilių priežiūros išlaidų.
Kokius maršrutus palies konkursas?
Pasak savivaldybės, konkursu siekiama aptarnauti 81 autobusų maršrutą Vilniuje ir gretimose savivaldybėse. Iš privačių vežėjų numatoma įsigyti dar 28,4 mln. kilometrų pervežimų. Tokie skaičiai rodo, kad kalbama ne apie simbolinį atnaujinimą, o apie realų sostinės susisiekimo sistemos persitvarkymą.
„Susisiekimo paslaugos“ buvo nurodžiusios, kad potencialūs laimėtojai jau yra pasirinkti visose keturiose konkurso dalyse, tačiau dėl tiekėjų skundų sprendimai kol kas nėra galutiniai. Būtent todėl teisiniai ginčai taip stipriai stabdė procesą.
Kodėl Latvijos vežėjai tapo šio ginčo centru?
Vienos iš konkurso dalyvių – LAP ir „NordBus“ – istorija kelia daug dėmesio ir dėl jų veiklos Latvijoje. LAP valdo Liepojos miesto savivaldybė ir bendrovė LAP1R, kuri kontrolinį paketą turi per įmones, susijusias su buvusio premjero Andrio Škelės ir buvusio vicepremjero Edgaro Šleserio šeimomis. Latvijos registrų duomenys rodo, kad šių šeimų įtaka įmonei yra netiesioginė, tačiau reikšminga.
Dar viena konkurso dalyvė – „NordBus“ – siejama su bendrove „Nordeka“. Latvijos žiniasklaidoje anksčiau buvo nurodoma, kad tikruoju naudos gavėju laikytas Juris Savickis. Jis žinomas kaip buvęs KGB pareigūnas, vėliau tapęs verslininku ir dalyvavęs Latvijos dujų sektoriaus veikloje.
Istorija su karteliu ir baudos Latvijoje
Šios įmonės Latvijoje jau buvo patekusios į konkurencijos institucijų akiratį. Prieš kelerius metus LAP ir „Nordeka“ buvo nubaustos didelėmis baudomis dėl dalyvavimo vadinamajame autobusų kartelyje. Latvijos žiniasklaida skelbė, kad 2023 metais šalies Konkurencijos taryba trims bendrovėms – LAP, „Nordekai“ ir „Latvijas sabiedriskais autobuss“ – skyrė beveik 2 mln. eurų baudų.
Be to, LAP praėjusių metų pabaigoje sumokėjo beveik 40 tūkst. eurų baudą už tai, kad vasarą vykusių procesinių veiksmų metu nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Latvijos konkurencijos priežiūros vadovas Juris Gaiķis tuo metu teigė, kad įmonė vilkino procesą, nespėjo pateikti reikiamos informacijos ir delsė bendradarbiauti.
Kiti dalyviai taip pat ginčijo konkurso sąlygas
Vilniaus konkursas ne kartą buvo atsidūręs teismuose ne tik dėl Latvijos įmonių. Lietuvos apeliacinis teismas anksčiau leido sostinės valdžiai tęsti procedūras, tačiau ginčas su kitais dalyviais ir toliau stabdė galutinius sprendimus. Viena iš bendrovių – „Kautra“ – taip pat buvo prašiusi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jos skundas buvo atmestas.
Taip pat buvo nagrinėjami ir kitų tiekėjų argumentai dėl konkurso sąlygų. Lenkijos bendrovė „Mobilis“ anksčiau teigė, kad sąlygos yra netikslus, dviprasmiškos ir kai kuriais aspektais neteisėtos, tačiau teismas tokio vertinimo nepalaikė. Kitas rinkos dalyvis „Transrevis“ taip pat kėlė klausimų dėl konkurso turinio ir net jo nutraukimo.
Ką tai reiškia Lietuvos automobilių rinkai?
Nors iš pirmo žvilgsnio ši istorija susijusi tik su autobusų paslaugomis, jos poveikis gali būti daug platesnis. Lietuvos automobilių rinka jautriai reaguoja į viešojo transporto pokyčius: kai didmiesčiuose plečiamas autobusų tinklas, dalis gyventojų persvarsto automobilio būtinybę. Tai ypač svarbu Vilniuje ir Kaune, kur transporto spūstys, parkavimo kainos ir eksploatacijos išlaidos tampa vis didesniu iššūkiu.
Nauji autobusai, modernesnės paslaugos ir didesnis reisų dažnis gali pagerinti susisiekimą su miegamaisiais rajonais bei priemiesčiais. Tai savo ruožtu daro įtaką ir transporto priemonių paklausai: kai viešasis transportas tampa patikimesnis, dalis vairuotojų Lietuvoje renkasi mažesnį kasdienį automobilio naudojimą, o tai ilgainiui keičia ir automobilių pardavimų struktūrą.
Europinis kontekstas ir konkurencija
Europos rinkoje vis dažniau matoma tendencija, kad miestai viešąjį transportą perka konkurso būdu iš privačių vežėjų, siekdami mažesnių sąnaudų ir aukštesnės paslaugų kokybės. Vilniaus projektas šioje schemoje atrodo kaip tipiškas europinis modelis: didelis užsakymas, griežti kokybės reikalavimai, techniniai ir teisiniai ginčai bei politinis spaudimas sprendimą priimti kuo greičiau.
Jei konkursas bus galutinai įgyvendintas, Vilnius gali stiprinti pozicijas tarp Baltijos šalių sostinių, kurios modernizuoja viešąjį transportą ir mažina priklausomybę nuo senesnių, mažiau efektyvių vežimo modelių. Tai aktualu ne tik keleiviams, bet ir visam transporto sektoriui Lietuvoje, nes tokie projektai formuoja būsimas tendencijas, susijusias su mobilumu, infrastruktūra ir miesto plėtra.
Kol kas aišku viena: teismo sprendimas leido konkursui judėti toliau, o Vilniaus autobusų tinklo ateitis vėl atsidūrė ant realių sprendimų slenksčio. Koks bus galutinis rezultatas, paaiškės tik pasibaigus visoms teisinėms procedūroms.
Šaltinis: madeinvilnius
Komentarai
pumpzone
Gerai, kad bent sustojo tie vilkinimai... 327 autobusai skamba ambicingai. Bet kaip su realia kokybe po teismų?
Palikite komentarą