6 Minutės
Lietuva pastaruoju metu vis dažniau minima tarp pažangesnių Europos rinkų, kalbant apie autonominio vairavimo sprendimus. Tačiau nors šalies keliuose jau atsiveria kelias pažangioms vairuotojo pagalbos sistemoms, vairuotojams Lietuvoje dar teks nemažai laiko, kol visiškai be vairuotojo važiuojantis automobilis taps įprasta kasdienybės dalimi.
Nauja apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai į autonominius automobilius žvelgia atsargiai. Daugeliui toks transportas vis dar siejasi su rizika, neapibrėžtumu ir klausimu, kas iš tiesų prisiimtų atsakomybę, jei kelyje įvyktų nesklandumų. Tai svarbus signalas ne tik technologijų kūrėjams, bet ir visai Lietuvos automobilių rinkai, kuri vis aktyviau domisi elektra varomais modeliais, išmaniosiomis sistemomis ir naujos kartos mobilumu.
Ką rodo apklausa: lietuviai dar nėra pasirengę sėsti į „robotaxi“
„Citadele“ banko užsakymu atliktas tyrimas parodė aiškią tendenciją: visiškai saugiai automobilyje be vairuotojo jaustųsi tik 11 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Dar 38 proc. teigė, kad tokiu automobiliu pasitikėtų tik iš dalies. Tuo tarpu net 45 proc. respondentų prisipažino, kad autonominiu automobiliu nesijaustų saugiai.
Šie skaičiai išryškina didelį skirtumą tarp technologinės pažangos ir vartotojų nuomonės. Nors Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose jau matome vis daugiau automobilių su adaptyvia kruizo kontrole, eismo juostos palaikymo sistema ar automatiniu parkavimu, visiška automatizacija daugeliui dar atrodo per drąsus žingsnis.
Technologinė pažanga juda greičiau nei visuomenės įpročiai
Automobilių gamintojai kasmet pristato vis pažangesnius modelius, kuriuose integruojamos pusiau autonominio vairavimo funkcijos. Tai apima pagalbą eismo juostoje, avarinio stabdymo sistemas, ženklų atpažinimą ir išmanų greičio reguliavimą. Tokie sprendimai jau dabar tampa svarbia konkurencine korta Lietuvos automobilių rinkoje, ypač naujų automobilių segmente.
Vis dėlto „visiškai autonominis“ automobilis yra visai kitas lygis. Čia sprendimus kelyje priima ne žmogus, o programinė įranga, jutikliai, radarai, kameros ir dirbtinis intelektas. Būtent ši idėja vis dar kelia daugiausia klausimų Lietuvos pirkėjams, kurie tradiciškai vertina saugumą, patikimumą ir aiškiai suprantamas eksploatacijos išlaidas.
Kas pakeistų požiūrį į autonominius automobilius?
Tyrimas parodė, kad nuomonė apie savavaldžius automobilius gali greitai keistis, jei žmonės gauna daugiau informacijos apie jų naudą. Respondentams buvo pateikta žinia, kad autonominės transporto priemonės teoriškai galėtų sumažinti eismo įvykių ir žūčių skaičių net iki 80 proc. Po šios informacijos pasitikėjimas išaugo reikšmingai.
Tokiomis aplinkybėmis saugiai automobilyje be vairuotojo jaustųsi jau 31 proc. respondentų, o skeptiškai nusiteikusiųjų dalis sumažėtų nuo 45 proc. iki 16 proc. Tai rodo, kad vairuotojams Lietuvoje svarbiausia ne vien pati technologija, bet ir supratimas, kaip ji veikia realiomis eismo sąlygomis.
Pasitikėjimas formuojasi per patirtį
„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas pažymi, kad toks atsargumas yra visiškai natūralus. Pasak jo, kiekviena nauja technologija iš pradžių sutinkama su įtarumu, o pasitikėjimas atsiranda tik per laiką ir praktinę patirtį. Kaip pavyzdį jis mini pavežėjimo platformas: prieš keliolika metų daugeliui atrodė neįprasta lipti į nepažįstamo žmogaus automobilį, tačiau šiandien tai tapo įprasta tiek Vilniuje, tiek Kaune.
Ši paralelė svarbi ir kalbant apie autonominį vairavimą. Kai technologija tampa matoma, suprantama ir patikrinama realiame gyvenime, vartotojai paprastai nusiteikia geriau. Tai itin aktualu ir lyginant Lietuvos rinką su Vakarų Europa, kur tokie sprendimai priimami šiek tiek greičiau, bet taip pat reikalauja laiko.
Neišvengiami klausimai: saugumas, draudimas ir atsakomybė
Nors šiandien Lietuvos keliuose jau galima sutikti automobilių su pažangiomis vairuotojo pagalbos sistemomis, tai dar nėra tikrasis autonominis transportas. Vairuotojas vis dar privalo stebėti kelią, laikyti rankas netoli vairo ir būti pasirengęs bet kurią akimirką perimti kontrolę. Todėl dabartiniai sprendimai labiau primena išmanų pagalbininką, o ne visaverčio vairuotojo pakaitalą.
Pasak ekspertų, didžiausi iššūkiai prasidės tada, kai automobilyje apskritai nebeliks žmogaus prie vairo. Tuomet reikės aiškiai apibrėžti atsakomybę eismo įvykio atveju, draudimo sąlygas, techninės priežiūros standartus ir eismo taisyklių taikymą. Šiuo metu Lietuvoje tokia teisinė bazė dar tik formuojasi, todėl masinis autonominių automobilių naudojimas kol kas lieka ateities klausimu.
Kaip atrodys rinka: specifikacijos, kainos ir pozicionavimas
Vertinant autonominių automobilių perspektyvas, svarbu pažvelgti ir į techninę pusę. Tokie automobiliai paprastai komplektuojami su aukštos raiškos kameromis, lidarais, ultragarsiniais jutikliais, galingais procesoriais ir nuolat atnaujinama programine įranga. Būtent ši įranga lemia, kad autonominio vairavimo funkcijos smarkiai kelia automobilio kainą.
Lietuvos automobilių rinkoje tai reikš, kad pirmiausia tokios technologijos bus prieinamos premium segmente, kur jau dabar dominuoja aukštesnės klasės modeliai ir didesnės komplektacijos. Masinei rinkai skirtų automobilių kainos dėl tokių sistemų artimiausiu metu greičiausiai dar nebus labai patrauklios, ypač atsižvelgiant į bendrą naujų automobilių brangimą Europoje.
Žvelgiant į dizainą, autonominiai modeliai dažnai išsiskiria uždaro tipo priekine dalimi, optimizuotu aerodinamikos sprendimu ir minimalistiniu salono išplanavimu. Vidaus erdvė ateityje gali tapti labiau primenanti poilsio zoną nei tradicinį vairuotojo kabinetą. Tačiau kol kas Lietuvos pirkėjai vis dar renkasi praktiškumą: aiškų vairuotojo matomumą, patikimą bagažinę ir ekonomiškas eksploatacijos sąnaudas.
Kada autonominiai automobiliai taps įprasti?
Tarptautinės prognozės rodo, kad iki 2035 metų visiškai autonominius automobilius turės tik nedidelė dalis naujų lengvųjų modelių – maždaug 4 proc. Tuo metu sunkiojo transporto segmente pokyčiai gali vykti sparčiau: prognozuojama, kad apie ketvirtadalis naujų sunkvežimių Europoje jau turės autonominių funkcijų.
V. Gursko vertinimu, reali revoliucija dar laukia ateityje. Artimiausiais metais autonominės technologijos pirmiausia plis kaip pagalbos sistemos, o ne kaip pilnai savarankiškai važiuojantys automobiliai. Tai reiškia, kad vairuotojams Lietuvoje nereikėtų tikėtis staigaus lūžio – pokyčiai vyks palaipsniui, kartu su infrastruktūros plėtra, įstatymų adaptacija ir didesniu visuomenės pasitikėjimu.
Kol kas aišku viena: autonominiai automobiliai jau tapo svarbia diskusijos dalimi ir Lietuvos automobilių rinkoje, ir visoje Europoje. Tačiau prieš jiems tampant kasdienybe, reikės ne tik naujų technologijų, bet ir kur kas didesnio žmonių pasitikėjimo.
Šaltinis: 77
Komentarai
roadx
11% saugiai be vairuotojo? Man irgi baisu… o jei įvyks nesklandumas, kas realiai atsakys?
Palikite komentarą