Lietuvos vežėjai vairuotojų ieško ir Ganoje

Lietuvos transporto sektorius, ieškodamas sprendimų nuolat augančiam vairuotojų trūkumui mažinti, vis dažniau atsigręžia į už Europos ribų esančias rinkas. Viena naujausių krypčių – Gana, su kuria Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ pradėjo kalbėtis dėl profesionalių vilkikų vairuotojų rengimo ir įdarbinimo mūsų šalies transporto įmonėse.

Birželio 23 dieną „Linavos“ būstinėje vykusiame susitikime buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, kurios galėtų padėti Lietuvai pritraukti vairuotojus iš šios Vakarų Afrikos valstybės. Prie derybų stalo sėdo asociacijos atstovai, Ganos prezidento atstovas, Lietuvos garbės konsulas Ganoje ir „Linavos“ mokymo centro specialistai.

Kodėl pasirinkta būtent Gana?

Susitikimo dalyviai akcentavo kelis svarbius Ganos privalumus. Pirmiausia, šalyje yra nemažai jauno darbingo amžiaus žmonių, kurie galėtų būti potencialūs kandidatai į profesiją. Taip pat pabrėžiama, kad Ganoje veikia gana išvystyta profesinio rengimo sistema, todėl atrankai ir parengimui būtų galima pritaikyti aiškų modelį.

Dar vienas svarbus aspektas – anglų kalba, kuri Ganoje yra valstybinė. Tai, pasak projekto iniciatorių, galėtų palengvinti būsimų vairuotojų mokymąsi, kvalifikacijos įsisavinimą ir integraciją į tarptautinėje rinkoje dirbančias Lietuvos transporto bendroves.

Sprendimų paiešką taip pat skatina platesnė situacija darbo rinkoje: profesionalių vairuotojų stygius jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei pasaulyje.

Mokymai būtų derinami prie ES reikalavimų

Vienas svarbiausių planuojamo projekto tikslų – užtikrinti, kad iš Ganos į Lietuvą atvykstantys vairuotojai atitiktų visus Europos Sąjungos profesinius standartus. Dėl to „Linavos“ mokymo centras planuoja pritaikyti mokymo programas anglų kalba ir rengti kandidatus pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus.

Taip pat siekiama sudaryti galimybę 95 kodo kvalifikacijos egzaminą laikyti anglų kalba. Tokia galimybė, anot projekto rengėjų, gerokai palengvintų pasirengimą darbui ir sumažintų kalbinį barjerą būsimiems vairuotojams.

Be to, kandidatų gebėjimai ir profesinis pasirengimas būtų vertinami dar Ganoje. Tai leistų į Lietuvą atvykti tik tiems specialistams, kurie jau turi reikiamus praktinius įgūdžius ir kvalifikaciją tarptautiniams pervežimams.

Prie proceso prisidėtų ir Lietuvos garbės konsulas Ganoje. Jo vaidmuo būtų padėti koordinuoti ryšius su vietos institucijomis ir palengvinti dokumentų bei vizų tvarkymo eigą.

Aukšti atrankos reikalavimai ir socialinės garantijos

„Linava“ pabrėžia, kad būsimiems kandidatams bus taikoma griežta atranka. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas profesionalumui, motyvacijai ir pasirengimui dirbti tarptautinių krovinių pervežimų srityje.

Kartu akcentuojama, kad į Lietuvą atvykstantiems vairuotojams iš Ganos būtų užtikrintos visos teisės aktuose numatytos socialinės garantijos, saugios darbo sąlygos ir konkurencingas darbo užmokestis, atitinkantis Europos Sąjungos rinkos praktiką.

Jei projektas pasiteisins, planuojama pasirašyti trišalę bendradarbiavimo sutartį tarp asociacijos „Linava“, Lietuvos garbės konsulo Ganoje ir „Linavos“ mokymo centro. Tokia partnerystė galėtų tapti pagrindu ilgalaikiam modeliui, pagal kurį būtų sistemingai rengiami ir įdarbinami profesionalūs vairuotojai iš Ganos.

Vairuotojų trūkumas Europoje išlieka struktūrinė problema

Sprendimų ieškoti užsienyje Lietuvos vežėjus verčia ir bendra situacija rinkoje. Vasario mėnesį Europos Komisijos paskelbtoje Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) ataskaitoje nurodyta, kad Europos Sąjungoje šiuo metu trūksta apie 500 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. Pasak organizacijos, tai nėra laikinas reiškinys – problema yra struktūrinė.

IRU teigimu, prie šios padėties prisideda keli veiksniai: senėjanti darbo jėga, mažėjantis jaunimo susidomėjimas šia profesija ir sudėtingas naujų vairuotojų rengimo procesas. Ataskaitoje pažymima, kad jaunesni nei 25 metų vairuotojai sudaro tik apie 5 proc. visų sektoriaus darbuotojų, todėl vien vietinės darbo rinkos pajėgumų nepakanka trūkumui kompensuoti.

Kaip vieną iš galimų sprendimų IRU įvardija palankesnes sąlygas profesionalių vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui. Šiuo metu Europos Sąjungoje dirba apie 300 tūkst. tokių vairuotojų, tačiau jų įdarbinimą vis dar apsunkina ilgos vizų, leidimų gyventi ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūros.

IRU ragina valstybes nares mažinti biurokratines kliūtis, kartu pabrėždama, kad užsienio darbuotojų pritraukimas turi būti tik vienas iš platesnės, ilgalaikės darbo rinkos strategijos elementų.