6 Minutes
Lietuvos transporto ir logistikos sektorius tikisi, kad artimiausiu metu Seimas įteisins dalinio dyzelino akcizo grąžinimo modelį vežėjams. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – sustabdyti degalų pirkimų nutekėjimą į kaimynines šalis ir sugrąžinti dalį apyvartos į Lietuvos degalų rinką. Verslo atstovų vertinimu, toks sprendimas būtų naudingas ne tik vežėjams, bet ir valstybės biudžetui, nes daugiau akcizo, PVM ir susijusios ekonominės vertės liktų Lietuvoje.
Ši tema itin aktuali ir platesniame Lietuvos automobilių rinkos kontekste: kai transporto įmonės renkasi pildytis dyzelį Lenkijoje, Lietuvoje mažėja ne tik degalų pardavimai, bet ir konkurencingumas logistikos sektoriuje. Tai veikia kainų grandinę, vežimo įkainius bei galutinę prekių savikainą, kurią galiausiai pajunta ir vairuotojams Lietuvoje, ir verslas Vilniuje, Kaune bei kituose regionuose.
Siūlomas modelis: degalai Lietuvoje, dalis mokesčio grįžta
Seime registruotas Akcizų įstatymo pakeitimas numato mechanizmą, pagal kurį vežėjai dyzeliną pirktų Lietuvos degalinėse įprasta rinkos kaina, o vėliau susigrąžintų dalį sumokėto akcizo. Toks modelis būtų skirtas ypač tarptautiniam kelių transportui, kuriam degalai yra viena didžiausių išlaidų eilutėje.
Ekonomiškai tai reikštų paprastą formulę: vežėjas degalus pasiima ten, kur yra patogiausia logistika, tačiau valstybė dalį mokesčio grąžina tam, kad galutinė kaina būtų konkurencinga lyginant su Lenkija ar Latvija. Transporto sektoriaus atstovai pabrėžia, kad būtent kainų skirtumai dažniausiai ir lemia, kurioje šalyje pildomi vilkikų bakai.
Kodėl tai svarbu Lietuvos automobilių rinkai
Nors iniciatyva pirmiausia susijusi su sunkiojo transporto sektoriumi, jos poveikis gali būti juntamas ir platesnėje Lietuvos automobilių rinkoje. Kai dyzelino kainos Lietuvoje tampa mažiau konkurencingos, išauga spaudimas vežimo paslaugų kainoms, o tai veikia ir komercinio transporto parkų atnaujinimą, ir naujų vilkikų paklausą. Lietuvos įmonėms svarbu planuoti ne tik transporto priemonių įsigijimą, bet ir eksploatacijos kaštus, kurie tiesiogiai priklauso nuo degalų kainų.
Lietuvoje vis dar didelė dalis komercinio transporto orientuota į dyzelinius variklius, todėl bet koks akcizo pokytis tampa strateginiu klausimu. Tai aktualu tiek didiesiems vežėjams, tiek mažesnėms įmonėms, kurios savo veiklą planuoja labai tiksliai ir jautriai reaguoja į kiekvieną kuro kainos centą.
Kas vyksta su dyzelino pardavimais Lietuvoje
Pastaraisiais metais dyzelino pardavimai Lietuvoje traukėsi. Pateikiama informacija rodo, kad 2025 m. pardavimai galėjo sumažėti apie 15,7 proc., o vien pernai Lietuvoje galėjo būti neparduota iki 300 mln. litrų dyzelino. Pagrindinė priežastis – vežėjai vis dažniau rinkosi kurą piltis Lenkijoje, kur galutinė kaina buvo palankesnė dėl mažesnio akcizo.
Skaičiuojama, kad dėl sumažėjusių pardavimų valstybės biudžetas galėjo netekti maždaug 90–123 mln. eurų pajamų. Tai reikštų ne tik mažesnes degalinių apyvartas, bet ir prarastą pridėtinę vertę: mažiau pajamų iš akcizo, mažiau PVM, mažiau darbo vietų su degalų tiekimu susijusiose grandyse.
Vežėjų nuomonė: svarbiausia grąžinti konkurencingumą
Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius teigia, kad dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas galėtų realiai suveikti tik tuo atveju, jei sumažintų kainų atotrūkį tarp Lietuvos ir Lenkijos. Jo teigimu, transporto sektoriuje sprendimus lemia labai aiški ekonomika – vežėjai vertina kiekvieną centą, nes dideliuose kiekiuose net maži skirtumai virsta tūkstančiais eurų per metus.
„Vilkikų degalų poreikis nėra toks kaip lengvųjų automobilių – čia kalbame apie tūkstančius litrų. Jeigu po kompensacijos dyzelinas Lietuvoje priartėtų prie kainos kaimyninėje šalyje, vežėjai turėtų rimtą priežastį pildytis Lietuvoje“, – tokia logika grindžiama sektoriaus pozicija.
Pelningumo ribos labai žemos
„Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas pažymi, kad dauguma vežėjų dirba itin plonomis maržomis – dažnai vos 1–3 proc. pelningumo zonoje. Dėl to net ir trumpalaikiai degalų kainų šuoliai gali stipriai paveikti įmonių rezultatus, o kartu ir visą tiekimo grandinę. Tai ypač svarbu Lietuvos verslui, kuris konkuruoja ne tik vietos, bet ir Europos mastu.
Jo vertinimu, dalinis akcizo grąžinimas neturėtų būti suvokiamas kaip lengvata. Tai veikiau priemonė suvienodinti konkurencines sąlygas ir neleisti, kad mokestinė aplinka stumtų pirkimus į kitą valstybę. Tokia praktika dažna visoje Europos Sąjungoje, kur vežėjai natūraliai ieško palankiausios kainos ir mokesčių kombinacijos.
Nauda Lietuvai: daugiau pinigų lieka šalies rinkoje
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso prezidentas Povilas Drižas atkreipia dėmesį, kad klausimas nėra vien apie degalines. Kai vežėjai perka kurą Lenkijoje, ten lieka ne tik pinigai už dyzeliną, bet ir dalis ekonominės vertės, kuri galėtų būti sukurta Lietuvoje. Tai apima degalinių pajamas, akcizą, PVM, degalų logistiką, aptarnavimą ir darbo vietas.
Pasak jo, jei Lietuva siekia išlikti stipri logistikos ir tranzito valstybė, ji turi ieškoti instrumentų, kurie padėtų susigrąžinti bent dalį šios vertės. Ši diskusija svarbi ne tik transporto įmonėms, bet ir visai Lietuvos ekonomikai, nes logistikos sektorius tiesiogiai veikia importo, eksporto ir vidaus rinkos kainodarą.
Kaip veiktų mechanizmas praktikoje
Seime svarstomame projekte numatyta, kad Vyriausybė nustatytų, kokia akcizo dalis būtų grąžinama ir kiek laiko taikomas mechanizmas. Tai reiškia, kad sistema būtų lanksti ir galėtų būti koreguojama pagal degalų kainų skirtumus, rinkos pokyčius bei realius rezultatus.
Toks sprendimas leistų Lietuvai reaguoti į kainų pokyčius kaimyninėse šalyse. Jei Lenkijoje ar Latvijoje pasikeistų dyzelino kaina, Lietuva galėtų atitinkamai koreguoti grąžinamą akcizo dalį, kad išlaikytų vežėjams aiškų motyvą piltis Lietuvoje.
Taikymas tik sunkiajam transportui
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, projekte numatyta, kad akcizas galėtų būti grąžinamas tik N3 klasės transporto priemonėms, t. y. sunkvežimiams, kurių svoris viršija 12 tonų. Tai logiška kryptis, nes būtent šis segmentas sunaudoja daugiausia degalų ir generuoja didžiausią ekonominį efektą.
Kalbant apie Lietuvos automobilių rinką, toks sprendimas netiesiogiai gali paveikti ir naudotų komercinių transporto priemonių paklausą, ir naujų vilkikų finansavimo modelius. Kai eksploatacijos kaštai tampa labiau prognozuojami, įmonėms lengviau planuoti parkų atnaujinimą, techninę priežiūrą ir ilgalaikes investicijas.
Ar tai naujas sprendimas Europoje?
Ne. Dalinio akcizo grąžinimo modelis nėra eksperimentas – panašias schemas jau taiko apie 10 Europos Sąjungos valstybių. Tokios šalys supranta, kad vežėjų kuro pirkimai nepaiso sienų: degalai perkami ten, kur galutinė kaina palankesnė, o valstybės turi konkuruoti ne tik infrastruktūra, bet ir mokestine aplinka.
Europos rinkoje tai tampa svarbia konkurencijos dalimi. Lietuvai, kuri geografiškai yra tranzito koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų, tokia priemonė galėtų sustiprinti pozicijas regione ir sumažinti kainų praradimus, kurie dabar atsiduria kaimyninėse rinkose.
Trumpalaikės priemonės padeda, bet neišsprendžia esmės
Degalų kainoms kylant, valstybė gali taikyti laikinus sprendimus – mažinti akcizą, naudoti rezervus ar įvesti kitus amortizavimo mechanizmus. Tačiau rinkos dalyviai sako, kad tokios priemonės veikia tik trumpam. Jos gali sumažinti kainą vartotojams, bet nesukuria nuolatinio konkurencinio pranašumo Lietuvos rinkai.
„Linavos“ vadovo teigimu, degalų krizės paliečia ne tik transporto sektorių. Brangesni degalai veikia gamybą, eksportą, tiekimo grandines ir galų gale vartotojų mokamas kainas. Todėl valstybė turėtų turėti iš anksto paruoštą, lankstų instrumentą, kuris veiktų sistemiškai, o ne chaotiškai.
Jeigu dalinis akcizo grąžinimas bus įgyvendintas tinkamai, jis galėtų tapti vienu iš tų sprendimų, kurie stiprina Lietuvos automobilių rinką, palaiko transporto konkurencingumą ir padeda vairuotojams Lietuvoje matyti daugiau stabilumo degalų kainose. O tai, transporto sektoriaus atstovų nuomone, yra svarbu ne tik vežėjams, bet ir visai šalies ekonomikai.
Leave a Comment