4 Minutes
Kelionės automobiliu, autobusu ar lėktuvu dažnai baigiasi tuo pačiu ritualu – į lagaminą ar bagažinę įdedamos lauktuvės artimiesiems. Tačiau ne visi maisto produktai, augalai ar gyvūninės kilmės gaminiai gali būti teisėtai įvežami į Lietuvą. Ypač griežtos taisyklės galioja tada, kai keliaujama iš valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungai. Nepaisant įspėjimų oro uostuose, pasienio kontrolės punktuose ir oficialiose institucijų svetainėse, dalis keliautojų vis dar rizikuoja parsivežti tai, kas gali būti sulaikyta, sunaikinta arba užtraukti baudą.
Kodėl ribojimai taikomi ir keliautojams, ir verslui?
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS patarėja, advokatė Aleksandra Fedotova primena, kad tokie draudimai nėra formalumas. Jų tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą, gyvūnus, vietos ūkius ir ekosistemas. Į Lietuvą patenkantys produktai gali kelti riziką, jei jų kilmė, gamybos sąlygos ar sudėtis nėra patikimai patvirtinti dokumentais.Taisyklės galioja ne tik pavieniams keliautojams, kurie po atostogų bando parsivežti mėsos gaminių, sūrių, augalų ar kitų maisto produktų. Panašūs reikalavimai taikomi ir įmonėms, vežančioms krovinius per Lietuvos sieną. Verslas, norintis importuoti tam tikras prekes, privalo turėti saugą patvirtinančius dokumentus, veterinarinius sertifikatus ir kitus leidimus, priklausomai nuo produkto pobūdžio.
Didžiausias dėmesys – gyvūninės kilmės produktams
Griežčiausiai tikrinami gyvūninės kilmės produktai, nes jie gali būti susiję su pavojingomis gyvūnų ligomis. Jei prekės atkeliauja iš trečiųjų šalių ir nėra pateikiami reikiami saugos dokumentai, tokie produktai negali būti įvežami į Lietuvą. Pasienyje jie gali būti sulaikomi, grąžinami siuntėjui arba sunaikinami.Net ir Europos Sąjungos viduje kontrolė gali būti sugriežtinta, jei atsiranda įtarimų dėl ligų protrūkių. Pavyzdžiui, įtarus paukščių gripo ar kiaulių ligų plitimą vienoje iš valstybių, papildomas dėmesys gali būti skiriamas ir iš ES šalių vežamiems produktams. Tai svarbu tiek komerciniams vežėjams, tiek keliautojams, kurie kerta sienas automobiliu ar per oro uostus.
Vaisiai, daržovės ir augalai taip pat tikrinami
Nors keliautojams kartais atrodo, kad vaisiai, daržovės ar augalų daigai yra nekaltos lauktuvės, jų įvežimas taip pat prižiūrimas. Šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Valstybinė augalininkystės tarnyba, kurių padaliniai veikia ir pasienyje.Augalininkystės specialistų užduotis – užtikrinti, kad į Lietuvą nepatektų pavojingi kenkėjai, ligos ar invaziniai augalai. Tokie atvejai gali kelti grėsmę vietos žemės ūkiui, sodams, miškams ir natūralioms ekosistemoms. Todėl net nedidelis augalas ar sėklų pakuotė, parsivežta be tinkamų leidimų, gali tapti problema.
Sertifikatai dar negarantuoja, kad krovinys bus įleistas
Importuoti maisto produktus į Lietuvą nėra paprasta vien dėl to, kad krovinys turi dokumentus. Pasak A. Fedotovos, sertifikatai patvirtina, kad gamintojas trečiojoje šalyje yra prižiūrimas, jo veikla tikrinama, o produktai atitinka nustatytus reikalavimus. Vis dėlto pasienio kontrolė tuo nesibaigia.Gyvūninės kilmės kroviniai gali būti tikrinami tiek dokumentiškai, tiek fiziškai. Jei pareigūnams kyla klausimų dėl dokumentų neatitikimų, kilmės šalies situacijos ar galimos užkrečiamosios ligos rizikos, gali būti taikomos papildomos priemonės. Tokiais atvejais krovinys sustabdomas, imami mėginiai laboratoriniams tyrimams, o galutinis sprendimas priimamas tik gavus rezultatus.Kompetentinga institucija gali leisti krovinį įvežti, nurodyti jį grąžinti arba sunaikinti. Tai reiškia, kad įmonėms vien tik formalus dokumentų turėjimas nėra pakankama apsauga nuo nuostolių, jei vėliau nustatoma rizika ar neatitikimai.
Maisto klastojimas – viena iš rimtų rizikų
Nors pažeidimų gali pasitaikyti ir Europos Sąjungoje, didžiausias dėmesys paprastai tenka iš trečiųjų šalių atkeliaujantiems produktams. Kai kuriais atvejais kontrolė būna tikslinė, nukreipta į konkrečius produktus ar kilmės valstybes. Kitais atvejais gali būti taikoma itin griežta patikra.A. Fedotova nurodo, kad praktikoje pasitaikė situacijų, kai iš Turkijos atvežtuose produktuose buvo nustatyti leidžiamas normas viršijantys pesticidų kiekiai. Taip pat minimi atvejai, kai iš Egipto bandyta įvežti neaiškios kilmės galvijų mėsą.Papildomas institucijų dėmesys gali būti skiriamas ir kai kuriems produktams iš trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, nes ten didesne rizika laikomas maisto klastojimas. Tai gali reikšti, kad brangesnės sudedamosios dalys pakeičiamos pigesnėmis, tačiau galimai pavojingomis sveikatai. Klastojimu laikomas ir netikslus ženklinimas, klaidinanti informacija apie sudėtį, suklastoti kilmės ar atsekamumo dokumentai.
Patikra galima net tranzito atveju
Įprastai Lietuvos institucijos netikrina kiekvieno tranzitu per šalį keliaujančio krovinio. Tačiau jei kyla įtarimų dėl pažeidimų, patikra gali būti atlikta. TEGOS atstovė primena atvejį, kai laboratoriniai tyrimai parodė, jog gabenamas produktas buvo pagamintas iš saugomos gyvūnų rūšies, nors dokumentuose buvo nurodyta kita informacija.Tokios situacijos rodo, kodėl pasienio kontrolė yra svarbi ne tik maisto saugai, bet ir kovai su neteisėta prekyba. Institucijos privalo reaguoti, jei kyla grėsmė visuomenei, gyvūnams ar teisėtai rinkai.
Kokios baudos gresia už pažeidimus?
Verslui didžiausia praktinė rizika dažnai yra ne tik bauda, bet ir pats krovinio praradimas. Jei didelė siunta grąžinama siuntėjui arba sunaikinama, įmonė gali patirti reikšmingų finansinių nuostolių. Be to, atsakingiems asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė.Jei pažeidimai nustatomi pasienyje, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali būti skiriama bauda nuo 150 iki 2 300 eurų. Jeigu nesaugūs ar suklastoti produktai vis dėlto patenka į rinką ir pažeidimas nustatomas vėliau, atsakomybė gali būti taikoma pagal Lietuvos Respublikos maisto įstatymą. Tokiu atveju bauda gali siekti iki 14 000 eurų.Atsakomybė numatyta ir fiziniams asmenims. Keliautojui, kuris bando į Lietuvą įsivežti draudžiamų produktų, gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 300 eurų. Todėl prieš kelionę verta pasitikrinti oficialią informaciją ir įsitikinti, kad planuojamos lauktuvės nekels problemų pasienyje.
Leave a Comment