Autonominiai taksi: ar lietuviai atsisakytų automobilių?

Visiškai autonominiai taksi Lietuvos keliuose greičiausiai netaps kasdienybe artimiausiais metais, tačiau pati idėja jau dabar verčia iš naujo vertinti nuosavo automobilio vaidmenį. Automobilių technologijos sparčiai juda į priekį, o kartu keičiasi ir diskusija apie tai, ar ateityje žmonėms vis dar reikės turėti nuosavą transporto priemonę, ypač gyvenant didmiestyje.

„Citadele“ banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad daliai Lietuvos gyventojų autonominiai taksi galėtų tapti rimta alternatyva nuosavam automobiliui. Svarbiausios sąlygos – nuolatinis paslaugos prieinamumas ir gerokai mažesnė kaina nei automobilio išlaikymas.

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad 14 proc. respondentų tokiu atveju svarstytų atsisakyti savo automobilio. Dar 36 proc. gyventojų nurodė, kad galbūt priimtų tokį sprendimą, jei autonominis transportas būtų pakankamai patogus ir ekonomiškai patrauklus. Vis dėlto 41 proc. apklaustųjų teigė, jog automobilio atsisakyti nenorėtų.

Kaina – vienas svarbiausių autonominio transporto argumentų

Vienas ryškiausių lūkesčių, siejamų su autonominiais automobiliais, yra pigesnės kelionės. Apklausos duomenimis, 32 proc. respondentų mano, kad tokios transporto priemonės sumažintų viešojo transporto, taksi ir pavežėjimo paslaugų kainas. Tiek pat apklaustųjų mano, kad kainos iš esmės nesikeistų.

„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas aiškina, kad dabartiniame taksi ir pavežėjimo paslaugų modelyje didelę išlaidų dalį sudaro vairuotojo darbas. Jei transporto priemonei vairuotojo nebereikėtų, paslaugos savikaina galėtų mažėti. Banko vertinimu, kelionė, kuri šiandien kainuoja apie 9 eurus, autonominio transporto atveju galėtų atsieiti maždaug 7,20 euro. Platesniu mastu mobilumo paslaugų kaina galėtų sumažėti apie penktadaliu.

Tačiau, pasak V. Gursko, vien pigesnės kelionės nebūtų pakankamas argumentas masiškai atsisakyti nuosavų automobilių. Autonominiai taksi turėtų veikti taip pat patikimai, kaip šiandien daugelis vairuotojų vertina savo automobilį: būti pasiekiami bet kuriuo paros metu, atvykti per kelias minutes ir turėti pakankamai tankų aptarnavimo tinklą, ypač miestuose.

Patogumas turėtų pranokti automobilio nuosavybę

Nuosavas automobilis suteikia laisvės pojūtį, tačiau kartu reiškia ir nuolatines pareigas – parkavimą, draudimą, techninę apžiūrą, remontą, padangas bei kitus eksploatacijos rūpesčius. Autonominis taksi, jei būtų patogus ir lengvai prieinamas, galėtų dalį šių rūpesčių panaikinti.

V. Gursko teigimu, būtent patogumas būtų lemiamas veiksnys. Jei žmogui nebereikėtų rūpintis automobilio priežiūra, o transportas atvyktų tada, kai jo reikia, nuosavo automobilio poreikis galėtų gerokai sumažėti. Tai ypač aktualu kalbant apie antrą šeimos automobilį, kuris dažnai naudojamas ne kasdien arba tik tam tikroms kelionėms.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į galimą tolimesnės ateities scenarijų, kai automobilių savininkai galėtų leisti savo transporto priemonę naudoti taksi parkui tuo metu, kai patys ja nesinaudoja. Tokiu atveju automobilis nebūtų vien išlaidų objektas – jis galėtų generuoti papildomas pajamas. Toks modelis keistų ir patį požiūrį į automobilio nuosavybę.

Didžiausias pokytis pirmiausia tikėtinas miestuose

Autonominiai taksi, jei tokia paslauga Lietuvoje pradėtų plėstis, pirmiausia greičiausiai įsitvirtintų miestuose. Čia daugiau žmonių kasdien važiuoja trumpesnius atstumus, lengviau sukurti tankų aptarnavimo tinklą, o dalis gyventojų jau yra įpratę naudotis dalijimosi ir pavežėjimo paslaugomis.

Pasak V. Gursko, jauniems miesto gyventojams ar žmonėms, kurie automobilį naudoja retai, autonominis taksi galėtų atrodyti kaip racionali alternatyva. Tokia paslauga galėtų būti patraukli ir senjorams, kurie dėl amžiaus ar sveikatos nebevairuoja. Autonominis transportas jiems galėtų suteikti daugiau savarankiškumo ir padėti lengviau pasiekti reikiamas vietas.

Vis dėlto regionuose situacija būtų kitokia. Ten, kur atstumai didesni, o paslaugų padengimas mažesnis, nuosavas automobilis dar ilgai išliktų praktiškiausias pasirinkimas. Panašiai ir šeimoms su mažais vaikais – kasdieniai maršrutai, vaikiškos kėdutės, daiktai ir papildomi poreikiai lemia, kad nuosavas automobilis daugeliu atvejų išlieka patogesnis.

Masinio autonominių taksi paplitimo dar teks laukti

Nors autonominio transporto tema pasaulyje sulaukia daug dėmesio, masinis jo paplitimas nebus greitas. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad net 2035 metais tik apie 4 proc. naujų asmeninių automobilių turės visišką autonomiją. Europoje iki 2030 metų tikėtinas atsargesnis kelias – autonominės transporto priemonės pirmiausia būtų bandomos pilotiniuose projektuose.

V. Gursko vertinimu, Lietuvoje visiškai autonominiai taksi plačiau galėtų atsirasti ne anksčiau kaip po 15–20 metų. Pirmasis etapas veikiausiai būtų riboti bandymai konkrečiuose maršrutuose ar aiškiai apibrėžtose miesto zonose, kur lengviau kontroliuoti infrastruktūrą ir paslaugos veikimą.

Autonominis transportas keistų ir darbo rinką

Autonominių taksi plėtra reikštų ne tik patogesnes ar pigesnes keliones, bet ir rimtus pokyčius transporto sektoriuje. „Citadele“ modelis rodo, kad plačiai įsitvirtinus autonominiam transportui Lietuvoje, pokyčiai galėtų paliesti apie 44 tūkst. darbuotojų. Transporto sektoriaus atlyginimai, pagal šį vertinimą, galėtų mažėti iki 40 proc.

Vis dėlto toks scenarijus, pasak V. Gursko, realistiškai galėtų išsipildyti tik po 20–30 metų. Tai reiškia, kad darbo rinka turėtų laiko prisitaikyti. Dalis vairuotojų ateityje galėtų pereiti į naujas funkcijas – autonominio transporto operacijų valdymą, transporto parkų priežiūrą ar kitas su šia sritimi susijusias veiklas.

Ekspertas pabrėžia, kad apie perkvalifikavimą reikėtų galvoti iš anksto. Autonominis transportas į Lietuvą ateis ne per vieną naktį, tačiau pasirengimas šiems pokyčiams gali nulemti, ar perėjimas bus sklandus tiek vairuotojams, tiek keleiviams, tiek visai transporto sistemai.