LTG Lietuvoje bando DI ir 3D geležinkelių skenavimą

LTG grupė Lietuvoje pradėjo bandyti dirbtinio intelekto sprendimus ir 3D infrastruktūros skenavimą, kurie ateityje turėtų padėti automatizuoti geležinkelių priežiūrą bei tiksliau stebėti tinklo būklę. Nors tokios technologijos dažnai siejamos su autonominiu transportu, bendrovė šį etapą pristato kaip nuoseklią technologijų vystymo programą, o ne kaip artėjantį visiškai savarankiškai važiuojančių traukinių startą.

Oficialiame LTG pranešime, paskelbtame liepos 9 d., akcentuojama, kad pirmiausia vertinami konkretūs saugos ir stebėsenos įrankiai. Tarp jų – jutikliai, kameros ir analitiniai algoritmai, galintys nustatyti, ar keleivių įlaipinimas jau baigtas, taip pat atpažinti žmones ar objektus pavojingoje zonoje prie traukinio durų. Tokie sprendimai skirti ne tik patogesniam procesų valdymui, bet ir didesniam saugumui geležinkelių transporte.

LTG taip pat nurodo kelias svarbias automatizavimo kryptis: kliūčių ant bėgių stebėseną, greičio ir eksploatacinių parametrų kontrolę bei nuotolinę priežiūrą. Vis dėlto šie komponentai turėtų veikti patikimai ir suderintai, kol galėtų tapti pagrindu labiau autonominėms traukinių operacijoms. Todėl dabartinis etapas pirmiausia yra technologinis bandymas, kuriame tikrinamas sistemų tikslumas, veikimo stabilumas ir pritaikomumas realiomis sąlygomis.

Skaitmeninis dvynys daugiau nei 3 500 km tinklui

Viena svarbiausių LTG bandymų krypčių – 3D skenavimo sistema, skirta realiuoju laiku fiksuoti geležinkelių tinklo geometriją. Surinkti duomenys turėtų būti naudojami kuriant detalų skaitmeninį infrastruktūros dvynį. Toks modelis leistų pastebėti net nedidelius infrastruktūros pokyčius, padėtų vertinti jos būklę, identifikuoti galimus gedimus ir priimti sprendimus dėl priežiūros, remonto ar plėtros darbų.

Lietuvos geležinkelių tinklas driekiasi daugiau kaip 3 500 kilometrų, todėl tikslus ir greitas duomenų surinkimas yra itin svarbus. LTG tikisi, kad kritiniai matavimai taps spartesni, tikslesni ir labiau automatizuoti. Net dalinis tokių procesų automatizavimas gali pakeisti tai, kaip renkama, analizuojama ir naudojama informacija apie geležinkelių infrastruktūros būklę.

DI kliūčių atpažinimas dar tikrinamas

Kartu su 3D skenavimu bandomi ir dirbtiniu intelektu paremti aplinkos stebėsenos įrankiai. Jų užduotis – realiuoju laiku analizuoti geležinkelio ruožus ir aptikti pavojingus objektus ant bėgių. Tai gali būti nuvirtę medžiai, transporto priemonės ar kitos kliūtys, galinčios kelti riziką eismui.

Numatoma, kad tokia sistema galėtų automatiškai nustatyti problemą ir inicijuoti reagavimo veiksmus. Tačiau LTG pabrėžia, kad prieš pradedant kasdienį naudojimą kiekvienas komponentas turi būti patikrintas tiek kontroliuojamomis, tiek realiomis eksploatacijos sąlygomis. Platesnis diegimas priklausys nuo to, ar technologijos įrodys patikimumą, saugumą ir efektyvumą skirtinguose scenarijuose.

Elektrifikacija suteikia praktinę paskirtį

3D skenavimo sprendimai turėtų būti naudingi ir elektrifikuojant pagrindinį Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio koridorių. Šiame projekte ypač svarbi elektros tiekimo infrastruktūros stebėsena ir galimybė greitai atkurti paslaugą sutrikimų atveju, kad būtų užtikrintas stabilus geležinkelių veikimas.

Oficialiuose projekto duomenyse nurodomas 363 kilometrų maršrutas, traukos pastotės, autotransformatoriai ir stabilų elektros tiekimą užtikrinančios sistemos. Tai reiškia, kad naujosios stebėsenos technologijos turi aiškų praktinį pritaikymą jau dabar, kartu papildydamos ilgalaikę LTG automatizavimo programą.