Vilnius dūsta spūstyse: meras ragina rinktis viešąjį

Vilniuje susisiekimas ir toliau kelia įtampą tiek vairuotojams, tiek viešojo transporto keleiviams. Sostinėje vienu metu remontuojama apie pusšimtį gatvių atkarpų, todėl piko valandomis eismas daugelyje vietų smarkiai sulėtėja. Dėl uždarytų eismo juostų, iškastų šaligatvių ir susiaurėjusių važiuojamųjų dalių automobiliai įstringa ilgose spūstyse.

Sostinės valdžia gyventojų prašo kantrybės ir tikina, kad dabartiniai nepatogumai susiję su būtinais infrastruktūros atnaujinimo darbais. Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad gatvės tvarkomos siekiant, jog ateityje mieste būtų mažiau duobių, geresnė danga ir patogesnis susisiekimas. Vis dėlto vairuotojams tokie paaiškinimai ne visada padeda, kai įprasta kelionė užtrunka dukart ar net ilgiau.

Ypač sudėtinga situacija fiksuojama Žalgirio gatvėje. Vienas vairuotojas teigė, kad šioje miesto dalyje eismo pralaidumas praktiškai išnyko. Jo vertinimu, piko metu pravažiuoti šia gatve tampa itin sudėtinga, o susidariusios spūstys greitai persikelia ir į gretimas arterijas.

Kiti vilniečiai pasakoja, kad kelionė per sostinę kartais trunka tiek pat, kiek grįžti iš Vilniaus į Alytų. Gyventojų teigimu, dėl intensyvaus automobilių srauto ir nuolat vykstančių remonto darbų miesto gatvėse tvyro visiškas chaosas.

Kelionės ryte ir po darbo pailgėjo

Didžiausios problemos kyla anksti ryte, kai žmonės vyksta į darbus ir veža vaikus į mokyklas, taip pat popietę bei vakare, kai gyventojai grįžta namo. Tuo metu kai kurios sankryžos praktiškai sustoja, o vairuotojams belieka keliones planuoti iš anksto arba susitaikyti su ilgu laukimu.

Vienas vilnietis pasakojo, kad vasarą tam tikrą maršrutą įveikdavo per 20–25 minutes, tačiau dabar tam prireikia maždaug 40 minučių. Kitas vairuotojas nurodė, kad devynių kilometrų atstumą kartais tenka įveikti per maždaug 50 minučių.

Dar vienai sostinės gyventojai kelionė į darbą, pakeliui nuvežant vaiką į mokyklą, užtrunka ilgiau nei valandą. Kita vairuotoja juokavo, kad jai pasisekė – į kelią ji išvyksta tik po devintos valandos, kai rytinis srautas jau būna sumažėjęs.

Tokie pasakojimai rodo, kad eismo problemos Vilniuje paliečia ne tik tuos, kurie kasdien važiuoja į miesto centrą. Spūstys apsunkina ir trumpas keliones tarp gyvenamųjų rajonų, o dėl vėlavimų gyventojams sunkiau laiku pasiekti darbą, mokyklą ar kitas vietas.

Ministras kritikuoja darbų planavimą

Eismo situaciją sostinėje chaotiška pavadino susisiekimo ministras Juras Taminskas. Jo teigimu, problemą lemia ne vien didelis automobilių skaičius ar gatvių remonto mastas. Ministras atkreipė dėmesį, kad kai kur darbai vykdomi nepakankamai nuosekliai, todėl naujai sutvarkytos vietos vėliau vėl ardomos dėl kitų infrastruktūros projektų.

J. Taminskas kritikavo atvejus, kai iš pradžių paklojama nauja danga ir įrengiami borteliai, o po metų toje pačioje vietoje pradedami nuotekų ar kiti požeminės infrastruktūros darbai. Jo nuomone, tokia darbų seka nėra tinkama – ji tik didina gyventojų nepasitenkinimą ir dar labiau apsunkina eismą.

Dėl susidariusios padėties piktinasi ir vairuotojai, ypač tie, kurie kasdien iš priemiesčių važiuoja į Vilnių. Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, rytais vežantis vaikus į mokyklą, pabrėžė, kad priemiesčių gyventojai dažnai turi dar mažiau pasirinkimų.

Pasak jo, Balsių, Grigiškių ar Trakų kryptimis važiuojantieji susiduria su labai siaurais išvažiavimais. Šie ruožai tampa vadinamaisiais butelio kakliukais, kuriuose susikaupia dideli automobilių srautai. S. Malinausko vertinimu, kol kas nepakankamai sprendžiama, kaip sukurti alternatyvius maršrutus ir sumažinti pagrindinėms gatvėms tenkantį krūvį.

Gyventojai pasigenda didesnio gatvių pralaidumo

Dalis vilniečių mano, kad sprendžiant eismo problemas daugiau dėmesio reikėtų skirti gatvių pralaidumui. Viena vairuotoja teigė, kad kai kur vertėtų svarstyti važiuojamosios dalies platinimą. Ji taip pat kritikavo sprendimus įrengti vis daugiau eismo salelių, kurios, jos nuomone, ne visada padeda vairuotojams judėti patogiau.

Tačiau tokie pasiūlymai vertinami nevienareikšmiškai. Miesto gatvėse vykdomi darbai apima ne tik dangos keitimą, bet ir sankryžų, pėsčiųjų takų bei kitų elementų pertvarkymą. Todėl remonto metu laikini eismo ribojimai kai kur tampa neišvengiami.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad dabartiniai nepatogumai neturėtų būti laikomi galutiniu miesto susisiekimo vaizdu. Jis žada, kad užbaigus rekonstrukcijas bus galima praplėsti kai kurias sankryžas ir pagerinti eismo organizavimą.

Meras taip pat pabrėžė išmaniųjų šviesoforų projekto svarbą. Planuojama, kad šviesoforų valdymas piko metu padės formuoti vadinamuosius žaliuosius koridorius, leisiančius automobiliams pagrindinėmis miesto kryptimis judėti tolygiau. V. Benkunsko teigimu, tai turėtų duoti teigiamą rezultatą, tačiau pirmiausia būtina užbaigti vykdomus darbus.

Savivaldybė ragina rinktis viešąjį transportą

Kol gatvėse tęsiasi remontai, savivaldybė gyventojus skatina, jei tik įmanoma, daugiau vaikščioti pėsčiomis arba rinktis autobusus ir troleibusus. Taip tikimasi sumažinti automobilių skaičių labiausiai apkrautose miesto gatvėse.

Vis dėlto daliai vilniečių šis pasiūlymas atrodo sunkiai įgyvendinamas. Vienas gyventojas pasakojo dirbantis savarankiškai ir kasdien turintis vežiotis įrankius, kopėčias bei kitus daiktus. Tokiais atvejais automobilis yra ne patogumo priemonė, o darbo įrankis, todėl kelionė viešuoju transportu jam nėra reali alternatyva.

Be to, keleiviai atkreipia dėmesį, kad autobusai ir troleibusai ne visada išvengia tų pačių spūsčių. Mieste vis dar trūksta A juostų, todėl dalis viešojo transporto maršrutų piko metu juda kartu su bendru automobilių srautu. Dėl to keleiviams tenka laukti ir vėluoti – kai kur transportas nuo grafiko atsilieka 10–15 minučių.

Dar sudėtingesnė situacija susidaro priemiesčiuose, kuriuose nauji gyvenamieji rajonai sparčiai plečiasi, tačiau viešojo transporto maršrutų ir reisų dažnio ne visur pakanka. Gyventojai pasakoja, kad autobuso kartais tenka laukti apie 40 minučių. Kai kur kursuoja vos vienas maršrutas, todėl vaikai be jo negali pasiekti mokyklos, o suaugusiesiems tampa sudėtinga nuvykti į darbą.

Vienai gyventojai, norint viešuoju transportu pasiekti reikiamą vietą, tektų persėsti net tris kartus. Tokios kelionės, ypač vežant vaikus ar derinant jas su darbo grafiku, ne visada yra patogios. Todėl priemiesčių gyventojai teigia, kad automobilis jiems dažnai išlieka vieninteliu praktišku pasirinkimu.

Iki 2030 metų žadama daugiau transporto priemonių

V. Benkunskas gyventojų prašo kantrybės ir sako, kad dabartiniai darbai ilgainiui turėtų pagerinti ne tik gatvių būklę, bet ir viešojo transporto veikimą. Meras pripažino, kad dabartinė situacija sudėtinga, tačiau pabrėžė, jog miestui tenka spręsti ilgą laiką kauptas problemas.

Sostinės savivaldybė dar pernai paskelbė maždaug milijardo eurų vertės viešąjį pirkimą. Pagal planus, iki 2030 metų Vilniuje turėtų važinėti maždaug dvigubai daugiau autobusų ir troleibusų – iš viso apie 800 viešojo transporto priemonių.

Kol šie planai dar neįgyvendinti, vairuotojams ir keleiviams tenka susidurti su kasdieniais nepatogumais. Miesto valdžia tikisi, kad baigus gatvių rekonstrukcijas, įdiegus išmaniuosius šviesoforus ir sustiprinus viešojo transporto sistemą, spūstys sumažės. Tačiau kol kas svarbiausiu vairuotojų palydovu Vilniaus eisme išlieka kantrybė.