GM elektromobilių planas: lėtesnis kelias į ateitį

Įsivaizduokite, kad įvažiuojate į degalinę ir vietoje triukšmingų kuro kolonėlių matote tik tylių įkrovimo stotelių eilę. Tokia ateitis vis dar yra pagrindinė Mary Barros ir „General Motors“ vizija, nors kelias jos link atrodo painesnis ir lėtesnis, nei bendrovė kadaise prognozavo.

Neseniai duotame interviu Barra dar kartą patvirtino tai, kas jau buvo aišku už uždarų durų: vien elektra varomi automobiliai tebėra galutinis GM tikslas. Vis dėlto ji atvirai paaiškino, kodėl JAV rinka nepasikeitė per vieną naktį. Besikeičiantis reglamentavimas, netolygiai išvystytas įkrovimo tinklas ir praktiniai pirkėjų rūpesčiai kartu lėtina elektromobilių plitimą.

Kodėl įkrovimas vis dar stabdo pokyčius

Ar įkrovimas yra didžiausia ir sunkiausiai įveikiama kliūtis? Daugelis į šį klausimą atsakytų teigiamai. Federalinis finansavimas nacionaliniam tinklui kurti yra numatytas, tačiau pinigus paversti veikiančiomis įkrovimo prieigomis trukdo leidimų išdavimas, vietų tvirtinimas ir vietos biurokratija. Įrengimo darbai, kurie turėtų trukti kelis mėnesius, gali užsitęsti metų metus. Todėl vairuotojai, norintys laisvai keliauti, vis dar nerimauja dėl nuvažiuojamo atstumo ir infrastruktūros patikimumo.

Tačiau tai – ne visa istorija. Vartotojai automobilio neperka vien kelionėms į darbą. Jiems svarbios ir savaitgalio išvykos, šeimos bagažas bei galimybė įveikti didelius atstumus. Jei modelis negali užtikrinti paprasto įkrovimo pakeliui, daugeliui namų ūkių jį sunku rinktis. Todėl, nors įkrovimo stotelių skaičius kas ketvirtį auga, visuomenės požiūris vis dar atsilieka nuo realios padėties.

Barra pabrėžė techninius pranašumus, dėl kurių GM ir toliau renkasi elektrifikaciją: akimirksniu pasiekiamą sukimo momentą, paprastesnes jėgos pavaras ir patogumą, nes nebereikia taip dažnai važiuoti į degalinę. Tačiau ji pripažino ir akivaizdų kompromisą: greitasis nuolatinės srovės įkrovimas trunka ilgiau nei degalų bako pripildymas. Tai svarbu žmonėms, įpratusiems per penkias minutes įsipilti degalų ir iškart tęsti kelionę.

Lūkesčius formuoja ir geopolitiniai skirtumai. Europos ir Kinijos politikos formuotojai anksčiau įvedė griežtesnes emisijų taisykles bei pradėjo įgyvendinti infrastruktūros programas, o tai padėjo sukurti aiškesnę paklausą. JAV politika keitėsi netolygiai, todėl toks neapibrėžtumas gamintojams ir klientams paliko daugiau erdvės atsargiems sprendimams.

GM neatsisako nė vienos technologijos. Automobilių gamintojas ir toliau kuria konkurencingus vidaus degimo variklius, plėtoja hibridus bei plečia elektromobilių gamą – nuo mažų automobilių iki pilno dydžio pikapų. Rinkose ar segmentuose, kuriuose elektromobilių paklausa nepasiekė planuoto lygio, GM sumažino gamybos tikslus. Tuo pat metu bendrovė ruošia naują hibridinių modelių bangą ten, kur jie yra prasmingiausi.

Barra su humoru ir saviironija elektrifikaciją pavadino bendrovės Šiaurine žvaigžde. Ilgamečiams GM stebėtojams šis pavadinimas primena senąjį „Cadillac Northstar“ variklį – teoriškai įspūdingą, tačiau praktiškai pagarsėjusį problemomis. Ši užuomina tapo ir šypseną keliančiu akcentu, ir perspėjimu: ambicijas būtina derinti su patikimumu.

Kokia pagrindinė išvada? GM žaidžia ilgą žaidimą. Bendrovė tiki vien elektra varomų automobilių pranašumais ir juda šia kryptimi, tačiau perėjimą vertina kaip kelių sluoksnių strategiją: išlaikyti konkurencingus vidaus degimo variklius, plėsti hibridų gamybą ten, kur jos reikia, ir didinti elektromobilių pajėgumus rinkose, kurios tam jau pasirengusios. Kelias iki visiškai elektrinės modelių gamos bus netolygus, tačiau GM vienu metu renkasi ir atsargų rizikos valdymą, ir plėtrą.