„Rekordinė infliacija Lietuvoje: kodėl brangsta degalai ir auto paslaugos?“

Rugsėjį Lietuvoje užfiksuota didžiausia metinė infliacija visoje euro zonoje – Eurostato duomenimis, kainos šalyje per metus šoktelėjo 6,1 proc. (rugpjūtį – 5,6 proc.), kai euro zonos vidurkis siekė 3,8 proc. Kaimyninėse Baltijos šalyse kainų augimas išlieka gerokai nuosaikesnis: Estijoje jis sudaro 3 proc., Latvijoje – 2,9 proc. Lietuvos vairuotojai ir transporto sektorius patiria dvigubą spaudimą – brangsta degalai bei autoservisų paslaugos, o nuoseklaus valstybės palaikymo trūksta.

Degalų kainos ir akcizai: Lietuva pasirinko griežtesnį kelią

Kaip pastebi „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, vertinant realią situaciją svarbu atsižvelgti į skirtingą šalių reakciją į energetikos ir degalų kainų šuolius. Pavyzdžiui, Ispanija ir Lenkija ėmėsi aktyvių antiinfliacinių priemonių – laikinai mažino mokesčius bei degalų akcizus, taip apsaugodamos vairuotojus nuo kainų šoko degalinėse.

Lietuvos valdžios priemonės, reaguojant į smarkiai išaugusias energetikos ir kuro kainas, buvo gerokai santūresnės. Be to, nuo metų pradžios šalyje įsigaliojo padidinta kintamoji akcizų dalis įvairiems energijos produktams, o tai tiesiogiai atsispindėjo transporto išlaidose ir visoje rinkos grandinėje.

Serviso paslaugos brangsta augant atlyginimams

Kita svarbi priežastis, dėl kurios automobilio išlaikymas Lietuvoje reikalauja vis didesnio biudžeto, – sparčiai kylančios paslaugų kainos. A. Izgorodino teigimu, minimali alga Lietuvoje kelerius metus iš eilės augo dviženkliu tempu, o paslaugų kainos tiesiogiai priklauso nuo darbo užmokesčio. Todėl automobilių remonto, priežiūros ir kitos transporto paslaugos šalyje brangsta sparčiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių.

Ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad pajamos Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį augo sparčiausiai Europoje, todėl didėjančios gyventojų pajamos palaiko aukštą paklausą. Didesnę perkamąją galią turintiems gyventojams tai leidžia lengviau atlaikyti išaugusias išlaidas, tačiau mažesnes pajamas gaunantiems vairuotojams kasdienės kelionės tampa vis didesne finansine našta.

Mokesčių reforma ir gynybos biudžetas

Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Mociūnaitė pabrėžia, kad bendram kainų šuoliui didelę įtaką turėjo ne tik energetikos rinka, bet ir netiesioginių mokesčių pakeitimai, kurių didelė dalis susijusi su rekordiniu valstybės gynybos finansavimu.

Neįskaičiavus mokestinių pakeitimų poveikio, Lietuva pagal infliacijos lygį tarp ES šalių rikiuotųsi maždaug per vidurį. Tačiau dabartinėmis sąlygomis, augant akcizams, brangstant paslaugoms ir degalų kainoms išliekant aukštoms, Lietuvos automobilininkams tenka prisitaikyti prie gerokai padidėjusių transporto eksploatacijos sąnaudų.