10 Minutės
Pastaraisiais metais degalų kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos tapo nuolatiniu rūpesčiu vairuotojams Lietuvoje, logistikos bendrovėms ir degalinių tinklams. Per pastaruosius dvejus metus dyzelino akcizas Lietuvoje išaugo ženkliai – apskaičiuojama, kad bendras akcizo padidėjimas sudaro apie 32 proc. Dėl to dyzelinas mūsų šalyje šiuo metu yra maždaug 17 euro centų brangesnis už litrą nei Lenkijoje. Ši diferencijacija skatina vežėjus ir tranzitą pildytis degalus kaimyninėje šalyje, o mažmeninės prekybos sektoriuje pastebimas pardavimų kritimas. Straipsnyje aptarsime ne tik ekonominius padarinius, bet ir tai, kaip tai veikia Lietuvos automobilių rinką, vairuotojus Vilniuje ir Kaune, transporto įmones bei alternatyvas ir techninius aspektus, susijusius su automobiliais ir jų eksploatacija.
Degalų kainų dinamika: skaičiai ir tendencijos
Per dvejus metus Lietuvoje dyzelino akcizas padidėjo apie 32 proc., o tai kartu su kitais veiksniais lėmė kainų skirtumą, kuris šiuo metu siekia apytiksliai 17 ct už litrą palankiai Lenkijai. Tokio dydžio skirtumas – ypatingai reikšmingas komerciniam sektoriui: vežėjai, kurie per mėnesį įsipildo dešimtis ar šimtus tūkstančių litrų, greitai suskaičiuoja, kad pildytis Lenkijoje yra žymiai pigiau. Statistikos duomenys rodo, kad apie 95 proc. sunkvežimių vairuotojų, turinčių galimybę rinktis, rinksis kaimyninę šalį – o tranzitinis transportas, kertantis Lietuvos teritoriją, elgiasi analogiškai.
Mažmeninės prekybos statistika rodo, kad kuro pardavimai Lietuvoje per praėjusius metus sumažėjo apytiksliai 7 proc. Tai reiškia ne tik prarastus litrų pardavimus, bet ir sumažėjusias pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei pelno mokesčio surinkimo galimybes, taip pat ir darbo vietas degalinių sektoriuje.
Kodėl skirtumas toks didelis? Akcizo ir valiutų įtaka
Pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvoje dyzelinas brangiau negu Lenkijoje, yra mokesčių struktūros pokyčiai ir valiutų kursų svyravimai. Lietuvos akcizas susideda iš dviejų komponentų – bazinės dalies ir kintamos CO2 dedamosios. Pastaraisiais metais bazė buvo kelta, o CO2 dalis buvo palikta prognozuotame lygyje, todėl bendras akcizas išaugo, o tai akivaizdžiai padidino kuro kainas vidaus rinkoje.
Be to, Lenkijoje kuro kainas taip pat veikia zlotas ir jo santykis su euru. Jeigu zlotas stiprėja euro atžvilgiu, kainų skirtumas tarp šalių mažėja ir atvirkščiai. Tačiau logistinei įmonei ar sunkvežimių parkui svarbus net kelių euro centų skirtumas — perkama dideliais kiekiais, ta taupymo dalis greitai tampa reikšminga.
Kas pralaimi ir kas laimi: ekonominiai ir socialiniai padariniai
Lietuva patiria kelias reikšmingas pasekmes. Pirma, dalis degalų biudžetinėms pajamoms persikelia į Lenkiją — tai reiškia, kad mokesčiai už kuro pardavimus, kurie teoriškai turėtų finansuoti infrastruktūrą, gynybą ir kitas viešąsias paslaugas, dalinai surenkami užsienyje. Antra, mažesnė paklausa mažmeninėse degalinėse lemia uždaromas objektus, nedirbančias pamainas naktimis ir atleidžiamus darbuotojus. Trečia, tranzitinis transportas intensyviai naudojasi Lietuvos keliais, juos gadina ir teršia, bet didžioji dalis degalinių paslaugomis neapmoka mūsų valstybės biudžeto – tai ypač skaudi problema iš viešojo požiūrio.
Vežėjų elgsena ir rinkos struktūra
Logistikos sektorius elgiasi racionaliai: ten, kur pigiau, ten ir pilasi. Dėl to maždaug 95 proc. sunkvežimių vairuotojų, turinčių galimybę rinktis, jau pildo bakus Lenkijoje. Tai reiškia, kad Lietuvos vežėjai, norėdami išlikti konkurencingi tarptautinėje rinkoje, optimizuoja išlaidas, o kuro sąnaudos yra viena didžiausių kaštų eilučių. Tokia dinamika stipriai veikia Lietuvos automobilių rinka: sunkiasvoriai automobiliai ir vilkikai (Scania, Volvo, Mercedes-Benz Actros, MAN) lieka populiarūs dėl efektyvumo, bet eksploatacija priklauso nuo kuro prieinamumo ir kainos.
Valstybės argumentai ir „buhalterinė“ statistika
Finansų ministerija skelbia, kad akcizų padidinimas padidino biudžeto surinkimą — oficialiais duomenimis už dyzelinius degalus gauta papildomai dešimkatis milijonų eurų. Tačiau asociacijų vadovai pabrėžia, kad tai įvyko „buhalteriniu“ lygiu nepaisant bendros aplinkos: prarastas rinkos kiekis, sumažėjęs PVM, uždarytos degalinės ir sumažėjęs pelnas kitose grandyse gali reikšti, jog realus visuomeninis pelnas yra mažesnis arba net neigiamas.
Politinės pažadų atgarsiai: ar valdžia tesėjo pažadus?
Politikai perspektyvos žadėjo stabdyti tolimesnį akcizų didinimą. Koalicijos sutartis ir Vyriausybės programos dalis numatė sustabdyti akcizų kėlimą tam tikram laikotarpiui, tačiau faktinis rezultatas šio pažado „pusinis“ — kai kuri bazinė akcizo dalis vis tiek buvo padidinta, todėl realus vartotojo kainos padidėjimas vis tiek įvyko. Dėl to asociacijų atstovai kaltina valdžią pažadų laužymu ir pabrėžia, kad sprendimai priimami neįvertinus visos ekonominės visumos.
Ką galima daryti: politikos alternatyvos ir geros tarptautinės praktikos
Siekiant spręsti nepalankią situaciją, galima siūlyti įvairias priemones. Pavyzdžiui:
- Įvesti diferencijuotus akcizus, kurie būtų mažesni vietiniam vartojimui arba apmokestintų tik tranzitinį transportą;
- Skatinti alternatyvių degalų naudojimą (HVO, biodujos, LNG) bei viešojo transporto pertvarką;
- Įdiegti stipendijas ar subsidijas degalinių tinklams pasienio zonose siekiant išvengti staigaus darbo vietų praradimo;
- Gerinti skaidrumą mokesčių ir rinkos įtakos analizėse – vertinti ne tik akcizo eilutę, bet ir bendrą makroekonominį efektą.
Kai kurios ES šalys taiko sprendimus, ribojančius akcizo poveikį tranzitui arba įveda specialias apmokestinimo schemas tarptautiniam transportui. Tokios priemonės leidžia sumažinti situacijos pasikeitimų poveikį vietinėms degalų rinkoms.
Geopolitika, nafta ir valiutų kursai: didesnis kontekstas
Degalų kainos dalinai priklauso nuo pasaulinės naftos rinkos. Europos „Brent“ etalonas ir jo svyravimai (pvz., pakilimas iki ~70 USD už barelį tam tikrais laikotarpiais) tiesiogiai įtakoja didmenines kuro kainas. Geopolitiniai faktoriai – įtampos regione (pvz., Irane, Venesueloje) – gali greitai pakelti kainas baiminantis tiekimo sutrikimų. Taip pat valiutų kursų pokyčiai (euras kontra JAV doleris arba zloto kaita) daro įtaką kainodarai, ypač Lenkijai, kur vietinė valiuta zlotas veikia kainų lygį.
Kaip tai veikia Lietuvos automobilių rinką ir vairuotojus Vilniuje bei Kaune
Lietuvos automobilių rinka reaguoja į kuro kainų kaitą. Miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas, matome keletą tendencijų:
- Padidėjęs susidomėjimas hibridinėmis ir elektrinėmis transporto priemonėmis tarp miestiečių, kuriems kuro sąnaudos tampa svarbi ilgalaikė nuosavybės kaina;
- Automobilių, turinčių itin mažas kuro sąnaudas arba dyzelinių variklių, pardavimų stabilumas tarp tų, kurie daug važinėja tarpmiestinėse kelionėse;
- Vairuotojai, gyvenantys netoli Lietuvos–Lenkijos sienos, dažniau perka kurą Lenkijoje, taip verslui Lietuvoje tenka didesnė konkurencinė įtampa;
- Auto servicedalių ir techninės priežiūros paslaugos bei naftos produktų pardavėjai regionuose susiduria su kiekybiniais pokyčiais – mažesniais pardavimais ir pasikeitusia klientų struktūra.
Techninis aspektas: dyzelinio automobilio specifikacijos ir eksploatacija
Dyzeliniai varikliai tradiciškai yra vertinami už aukštą sukimo momentą ir palankias degalų sąnaudas ilgesnėse kelionėse. Tai ypač aktualu krovininiam transportui ir ilgesnių maršrutų vairuotojams. Populiarios komercinės bazės Lietuvoje – vilkikai kaip Volvo FH, Scania R/ S serijos, Mercedes-Benz Actros – pasižymi ekonomiškais varikliais, regeneracinėmis sistemomis ir dideliu talpumu baksuose.
Tačiau dyzelinių variklių priežiūra, emisijų kontrolė (DPF filtrai, AdBlue sistema) ir reikalavimai žieminiam (arktiniam) dyzelinui kelia papildomų išlaidų. Lietuvoje yra reikalavimas papildomai įsigyti arktinį dyzeliną tam tikrais metų laikais, o tai dar labiau didina kainų skirtumą realiai vartotojui, palyginti su Lenkija, kur gali būti skirtingos reikalavimo interpretacijos ir kainodara.
Specifikacijos pavyzdžiai (sunkiajai technikai)
- Variklio tūris ir galia: 10–16 l diapazonas, 400–600 AG klasė dideliems vilkikams.
- Sukimo momentas: nuo ~2000 iki 3000 Nm priklausomai nuo konfigūracijos.
- Vidutinės sąnaudos: nuo 28 iki 40 l/100 km priklausomai nuo apkrovos ir maršruto.
Automobilio dizainas, komfortas ir sauga – kas svarbu Lietuvos pirkėjui?
Nors kuro kaina smarkiai veikia eksploatacijos sąnaudas, dizainas ir komfortas išlieka svarbūs pirkimo kriterijai tarp Lietuvos vairuotojų. Miesto gyventojai Vilniuje ir Kaune dažniau renkasi kompaktiškesnius, ekonomiškesnius modelius arba hibridus dėl miesto eismo ir parkavimo sąlygų. Ilgų maršrutų vairuotojai vertina ergonomiką, vairuotojo pagalbos sistemas ir guoliavimą – ypač tarptautinio transporto sektoriuje, kur vairuotojų darbo sąlygos tiesiogiai lemia efektyvumą.
Rinkos pozicionavimas: kaip keičiasi automobilių pasiūla ir konkurencija
Lietuvos automobilių rinka adaptuojasi: tiek naujų, tiek naudotų automobilių pasiūla reaguoja į degalų kainas. Rūšys, kurios pasižymi mažesnėmis kuro sąnaudomis (elektrinės, hibridinės), tampa populiaresnės, o dyzeliniai modeliai išlieka svarbūs krovininiam ir komerciniam sektoriui. Automobilių importuotojai ir prekybos tinklai stebi pokyčius ir koreguoja asortimentą – daugiau dėmesio skiriama įkrovimo infrastruktūrai, EV pasiūlymams ir alternatyviems degalams.
Alternatyvos degalams: HVO, biokuras, elektra ir LNG
Trumpo ir ilgesnio laikotarpio sprendimai gali skatinti pereinamąją periodą į mažiau priklausomą nuo tarptautinių akcizų struktūrų energetiką. HVO (hidrogerintuoti augaliniai aliejai) ir kiti atnaujinamoji kilmės degalai gali sumažinti priklausomybę nuo tradicinės naftos bei pasiūlyti galimybę naudoti esamą dyzelinį parką. Be to, dujų (CNG/LNG) sprendimai krovininiam transportui ir elektrifikacija lengviesiems automobiliams aktyviai diegiami Vilniaus ir Kauno regionuose.
Kaip vežėjams optimizuoti kaštus dabar?
Vežėjams rekomenduotinos keli strateginiai žingsniai:
- Optimizuoti maršrutus ir degalų pirkimo tvarką – planuoti pakrovimo vietas artėjant prie Lenkijos sienos, naudoti didesnes degalų talpas ar susitarimus su partneriais;
- Investuoti į dyzelino taupančias technologijas: aerodinaminiai paketai, greičio ribotuvai, teisingas padangų slėgis ir telematika;
- Apsvarstyti alternatyvių degalų naudojimą arba perėjo prie naujesnių, ekonomiškesnių vilkikų klasės, kurios mažina litrų sąnaudas;
- Naudotis akcijų ir lojalumo programomis degalinių tinkluose abipus sienos; kai kuriais atvejais strateginiai partnerystės susitarimai gali sumažinti kuro kainų įtaką maržoms.
Ilgalaikės perspektyvos Lietuvos automobilių rinkai
Jeigu kainų skirtumai išliks, Lietuva greičiausiai patirs keletą ilgalaikių pokyčių: didesnė EV ir hibridinių automobilių dalis Vilniuje ir Kaune, keletas mažesnių degalinių tinklų užsidarys pasienio zonose, sumažės PVM surinkimas iš degalų pardavimų, o tranzitinis transportas ir toliau naudos Lietuvos kelių infrastruktūrą be adekvačios kompensacijos. Tokiu atveju būtina įvertinti politikos priemones, kurios kompensuotų vidaus rinkos nuostolius arba skatintų vietinę alternatyvių degalų plėtrą.
Išvados ir rekomendacijos
Degalų kainų „karas“ tarp Lietuvos ir Lenkijos yra ne tik kainų žaidimas: tai struktūrinė problema, kuri veikia Lietuvos automobilių rinką, verslą ir valstybės biudžetą. Sprendimai turi būti holistiniai: vertinti ne tik vieną akcizo eilutę biudžete, bet ir visą ekonominę grandinę – PVM, pelno mokestį, darbo vietas ir infrastruktūros naudojimą. Lietuvos vairuotojams ir vežėjams reikėtų aktyviai ieškoti taupymo galimybių, o politikams — apsvarstyti priemones, kurios sumažintų išorinių kainų svyravimų neigiamą poveikį šalies ekonomikai.
Vairuotojams Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose patartina stebėti ilgalaikes tendencijas, vertinti bendrą nuosavybės sąnaudą (TCO) renkantis automobilį ir apsvarstyti alternatyvius variklių tipus arba hibridines ir elektrines parinktis. Logistikos įmonėms – intensyvinti kuro efektyvumo programas, investuoti į telematiką ir maršrutų optimizavimą bei aktyviai derėtis su tiekėjais dėl kainų.
Šaltinis: alfa
Komentarai
mechbyte
Ar tai tik buhalterinis žaidimas? Žadėtas akcizo stabdymas pasirodė tik pusėtinai įgyvendintas, o realiai kainos kyla. Reikėtų išanalizuoti visą grandinę.
turboDriv
Wow, rimtai. Lietuvoje dyzelio akcizas kyla, Lenkijoje pigiau – kur čia logika? Tranzitas plūsta per sieną, o biudžetas lieka plonas.
Palikite komentarą