Vilnietę pribloškė beveik 96 eurų stovėjimo sąskaita

Išmaniosios programėlės šiandien leidžia vairuotojams patogiai atlikti daugybę kasdienių veiksmų: užsisakyti automobilį, sumokėti už plovyklą ar net aktyvuoti degalų pylimą. Parkavimas taip pat jau seniai persikėlė į telefoną, tačiau vienos vilnietės patirtis rodo, kad skaitmeniniai sprendimai kartais gali pridaryti daugiau rūpesčių nei patogumo.

Moteris teigia „UniPark“ programėlėje du kartus aptikusi aktyvią parkavimo sesiją, kurios pati nepradėjo. Pirmuoju atveju už parkavimą jai buvo priskaičiuota beveik 96 eurai, nors, pasak jos, automobilis tą dieną nebuvo statytas Vilniaus mėlynojoje zonoje. Antrą kartą aktyvi sesija pasirodė tuo metu, kai automobiliu naudojosi vyras, nors transporto priemonė nebuvo palikta mokamoje aikštelėje.

Beveik 96 eurai už vieną parkavimo sesiją

Pirmą kartą vilnietė pastebėjo problemą ryte, kai norėjo įjungti automobiliui stovėjimo mokėjimą prie Gynėjų gatvėje esančios aikštelės. Atidariusi telefoną ji pamatė, kad „UniPark“ programėlė jau skaičiuoja stovėjimo laiką mėlynojoje zonoje.

Pasak moters, praėjusią dieną ji automobilio ten nestatė. Nors ji gyvena netoli Senamiesčio ir dažnai lankosi šioje miesto dalyje, pati negali pasakyti, kada, kur ir kaip galėjo būti pradėta parkavimo sesija.

Nebematydama kitos galimybės sustabdyti augančią sumą, vairuotoja sesiją nutraukė ir sumokėjo priskaičiuotą mokestį. Redakcijai pateiktoje sąskaitoje nurodyta, kad už fiksuotą parkavimo sesiją gegužės 16–17 d. buvo nuskaičiuota 95,80 euro.

Manydama, kad tai susiję su Vilniaus miesto rinkliava, moteris kreipėsi į JUDU. Įmonė jai paaiškino, kad už programėlėje suvestų duomenų tikslumą ir pačios sesijos sustabdymą atsako naudotojas. Taip pat nurodyta, kad tikroji automobilio buvimo vieta galėtų būti nustatyta tik gavus vaizdo įrašus arba nuotraukas su laiko žymomis.

Aktyvi sesija programėlėje atsirado dar kartą

Praėjus kiek laiko, moteris programėlėje vėl pamatė aktyvią parkavimo sesiją. Tuo metu automobiliu naudojosi jos vyras.

Vilnietė spėjo, kad tai galėtų būti susiję su „Lidl“ parduotuvės aikštele, pro kurią šeimos nariai tą dieną buvo pravažiavę. Vis dėlto, jos teigimu, automobilis ten nebuvo paliktas, o pastebėjus aktyvią sesiją transporto priemonė jau buvo kitoje miesto dalyje.

Vairuotoja paskambino į „UniPark“ klientų aptarnavimo liniją ir pasiteiravo, kodėl programėlė vis dar skaičiuoja parkavimo laiką. Operatorė patvirtino matanti aktyvią sesiją ir ją išjungė.

Kada parkavimas pradedamas automatiškai?

„UniPark“ rinkodaros vadovas Mantas Meškauskas paaiškino, kad automatinė parkavimo sesija programėlėje gali būti pradėta tik tose aikštelėse, kuriose įrengti užkardai.

Visais kitais atvejais mokėjimą turi aktyvuoti pats naudotojas. Tai galioja ne tik miesto stovėjimo zonoms, bet ir aikštelėms, kuriose automobilių kontrolė vykdoma naudojant valstybinius numerius atpažįstančias kameras, kontrolierius ar terminalus.

„Automatinė parkavimo sesija „UniPark“ programėlėje gali būti pradėta tik stovėjimo aikštelėse, kurias valdo užkardai. Visais kitais atvejais parkavimo sesiją turi pradėti pats naudotojas“, – nurodė M. Meškauskas.

Įmonė taip pat patikslino, kad „Lidl“ aikštelėje Rasų g. 9A veikia „Parkomatic“ sistema, o transporto priemonės kontrolė vykdoma naudojant išmaniąsias valstybinių numerių atpažinimo kameras. Tačiau vien įvažiavimas į šią aikštelę „UniPark“ programėlėje automatiškai parkavimo sesijos neįjungia.

„Šioje aikštelėje parkavimo sesija programėlėje neprasideda automatiškai – ją turi aktyvuoti pats naudotojas“, – aiškino M. Meškauskas.

GPS duomenys sesijos neįjungia

Paklaustas, ar įjungta telefono buvimo vietos nustatymo funkcija galėtų automatiškai įjungti automobilio stovėjimo laikmatį, bendrovės atstovas patikino, kad tam GPS įtaka neturi.

Programėlėje naudojama vietos nustatymo funkcija gali parodyti artimiausias mokamas zonas ar aikšteles, taip pat priminti pradėti arba pasiūlyti sustabdyti parkavimą. Tačiau tokie pranešimai yra tik informaciniai.

„Priminimo funkcija programėlėje automatiškai neaktyvuoja parkavimo. Ji tik informuoja arba siūlo pradėti sesiją, bet neparenka zonos, aikštelės ar automobilio“, – teigė „UniPark“ atstovas.

Norėdamas pradėti mokėjimą, naudotojas pats turi pasirinkti automobilį, parkavimo zoną ar vietą ir patvirtinti sesijos pradžią. Miesto zonose bei aikštelėse, kuriose kontrolė vykdoma kameromis arba fiziniu būdu, parkavimo sesiją taip pat turi sustabdyti vairuotojas. Tiesa, programėlė leidžia iš anksto nustatyti norimą stovėjimo trukmę, o pasibaigus laikui paslauga nutraukiama automatiškai.

„UniPark“ atstovas taip pat patvirtino, kad tas pats valstybinio numerio ženklas gali būti įvestas į daugiau nei vieną programėlės paskyrą. Vis dėlto vienoje paskyroje pradėta sesija kitose paskyrose nematoma.

„Aktyvi parkavimo sesija matoma tik toje paskyroje, iš kurios ji buvo pradėta, ir automatiškai kitose paskyrose nerodoma“, – paaiškino M. Meškauskas.

Todėl, jeigu moteris aktyvią sesiją matė būtent savo paskyroje, pagal bendrovės pateiktą logiką ji turėjo būti pradėta iš tos pačios paskyros.

Ginčo atveju tikrinami sistemos duomenys

„UniPark“ atstovas nurodė, kad kilus ginčui galima tikrinti automobilio nuotrauką, numerių atpažinimo rezultatą, įvažiavimo ir išvažiavimo laikus, užkardų veiksmų įrašus, parkavimo operacijų duomenis bei su tuo susijusių veiksmų programėlėje istoriją.

Kokie tiksliai duomenys saugomi, priklauso nuo konkrečioje vietoje naudojamo techninio sprendimo ir pasirinkto mokėjimo būdo.

M. Meškauskas pripažino, kad dėl neteisingai nuskaityto valstybinio numerio ar laikino sistemos sutrikimo parkavimo sesija kartais gali būti užbaigta netiksliai. Tokiais atvejais klientas turi kreiptis į bendrovės klientų aptarnavimą. Jei nustatoma, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, jis anuliuojamas arba permoka grąžinama klientui.

Vis dėlto įmonė neatsakė į klausimą, ar techninė ar programinė klaida galėtų sukelti ne tik neteisingą sesijos pabaigą, bet ir neteisingą jos pradžią.

VVTAT: ginčą reikia vertinti pagal visas aplinkybes

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, paprašyta įvertinti vilnietės situaciją, pabrėžė, kad galutinei išvadai būtina išnagrinėti visas aplinkybes – paslaugos naudojimo duomenis, vartotojui pateiktą informaciją ir paslaugos teikėjo atsakymą.

Latvijos mokesčių ir muitų administracijos vyriausioji patarėja Milda Deimantė atkreipė dėmesį, kad verslas privalo aiškiai ir suprantamai paaiškinti vartotojui paslaugos sąlygas, kainą bei mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Sutarus dėl nustatytų taisyklių, jų laikytis privalo ir vartotojas, ir paslaugos teikėjas.

„Jei aikštelė yra mokama ir vartotojas ten įsigyja parkavimo paslaugą, tai yra įvažiuoja į ją, pastato automobilį tam tikram laikui, ši paslauga jam turi būti suteikta kokybiškai. Vartotojas turi pareigą sumokėti už suteiktą paslaugą, o paslaugos teikėjas – pareigą tą paslaugą suteikti kokybiškai“, – komentavo M. Deimantė.

Tarnyba rekomenduoja vartotojui, manančiam, kad mokestis apskaičiuotas nepagrįstai arba paslauga suteikta netinkamai, pirmiausia raštu kreiptis į patį paslaugos teikėją. Svarbu tai daryti būtent raštu, kad liktų įrodymas apie pateiktą kreipimąsi ir reikalavimą.

VVTAT taip pat pažymėjo, kad Vilniuje stovėjimo vietas administruoja tiek savivaldybės įmonė, tiek privatūs operatoriai. Todėl vairuotojui pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas konkrečiu atveju suteikė paslaugą ir kam buvo sumokėti pinigai.

Jei paslaugos teikėjas per 14 dienų neatsako arba jo sprendimas netenkina vartotojo, žmogus gali kreiptis į VVTAT ir prašyti ginčą išspręsti ne teismo tvarka.

Šiemet – jau devyni skundai dėl „UniPark“

Pasak tarnybos, per 2026 metus dėl „UniPark“ jau gauta devyni skundai, tačiau nė vienas iš jų iš esmės nebuvo patenkintas. Keturi vartotojai nepateikė papildomų dokumentų, kurių VVTAT prašė ginčo nagrinėjimui, dar keturi skundai nebuvo nagrinėti dėl mažos ginčo vertės, kai suma neviršija 20 eurų, o vienu atveju vartotojas neturėjo turtinio reikalavimo.

Skunduose gyventojai dažniausiai nurodė, kad sumokėjo už parkavimą, tačiau įmonė mokėjimų neužskaitė. Ginčų kilo ir dėl to, kad pranešimai apie baudas buvo siunčiami vartotojų deklaruotais gyvenamosios vietos adresais.

Žmonės, kurie tuose adresuose iš tiesų negyvena, negauna laiku informacijos apie paskirtas nuobaudas, todėl apie susikaupusias skolas dažnai sužino tik vėliau – gavę skolų išieškojimo bendrovių pranešimus.